Būtent taip atrodė rusų gyvenimas, kai 2000 metais Vladimiras Putinas pirmą kartą laimėjo Rusijos prezidento rinkimus.
2000 metais internetu naudojosi vos 4 proc. Rusijos gyventojų, o fondo „Obščestvenoje mnenije“ atlikta apklausa parodė, kad 20 proc. žmonių žodį „internetas“ išgirdo pirmą kartą.
Namuose prie interneto buvo jungiamasi per telefono laidus. Tam reikėjo įsigyti modemą ir kortelę su „sąlyginiais vienetais“ – taip anais laikais buvo vadinami JAV dolerio ekvivalentai, kuriuos reikėdavo konvertuoti į rublius (1 sąlyginis vienetas atitikdavo 25 – 30 rublių).
Kiekvieną kartą norint prisijungti prie interneto, modemas skambindavo prieigos serveriui, skleisdamas specifinį signalą.
Interneto greitis būdavo toks lėtas, kad net paprasti paveiksliukai galėdavo atsidaryti tik po kelių minučių.
Daugelio paslaugų ir socialinių tinklų, bet kurių sunku įsivaizduoti internetą šiais laikais, tuomet dar nebūdavo.
2000 metais Suomijos bendrovė „Nokia“ pristatė mobiliojo telefono modelį 3310, kuris tapo vienu geriausiai pirktų mobiliųjų telefonų per visą istoriją. Dabar jau velionis „Apple“ įkūrėjas Steve`as Jobsas pirmąjį „iPhone“ – išmanųjį telefoną su jutikliniu ekranu be klaviatūros – pristatys tik po septynerių metų.
Netrukus po rinkimų V. Putinas asmeniškai susipažino su daugeliu pasaulio šalių vadovų, pradedant JAV prezidentu Billu Clintonu ir baigiant Šiaurės Korėjos lyderiu Kim Jong Ilu bei Kubos lyderiu Fideliu Castro.
Tais pačiais metais Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Tony Blairas surengė vizitą Rusijoje ir viename Maskvos restorane su V. Putinu netgi išgėrė degtinės. Tuo metu darytose fotografijose abu lyderiai spinduliuoja abipuse simpatija.
2018 metų kovą Didžioji Britanija nusprendė išsiųsti iš šalies 23 Rusijos diplomatus. Paskutinį kartą tokių griežtų veiksmų prieš Maskvą Londonas ėmėsi tik 1985 metais, kai į tėvynę buvo grąžintas 31 Sovietų Sąjungos užsienio reikalų ministerijos darbuotojas.
Pasitraukus T. Blairui, Didžiosios Britanijos ministro pirmininko postą spėjo išbandyti trys asmenys iš dviejų politinių partijų.
2000 metais ką tik buvo pasirodęs režisieriaus Aleksejaus Balabanovo kovinis filmas „Brat – 2“, kuriame pagrindinį vaidmenį atliko Sergejus Bodrovas jaunesnysis.
Deja, tai buvo paskutinis S. Bodrovo filmas: po dviejų metų jis dingo Karmadonsko perėjoje. Režisierius A. Balabanovas mirė 2013 metais, būdamas 54 metų.
Atskiro populiarumo sulaukė šio filmo garso takelis, sudarytas iš Rusijos roko grupių hitų.
Iki pirmojo filmo, sukurto pagal knygas apie Harį Poterį, buvo likę vieneri metai.
Po dviejų metų turėjo pasirodyti bendra Europos valiuta – euras, bet kol kas cirkuliavo nacionalinės euro zonos šalių valiutos, iš kurių labiausiai paplitusi buvo Vokietijos markė. Būtent ji anų laikų Rusijos valiutos keityklose buvo pardavinėjama vietoje euro.
Pakilus naftos kainoms, per pirmąsias dvi V. Putino kadencijas sparčiai augo Rusijos ekonomika ir gyventojų pajamos.
Tačiau didžiajai daliai gyventojų apsilankyti restorane ar net tinklinėse greito maisto užkandinėse dar buvo prabanga.
Žurnale „Forbes“ dar nebuvo nė vieno Rusijos pasą turinčio milijardieriaus, skaičiuojant turtą doleriais. 2018 metais į šį sąrašą pateko 101 rusas. Jauniausias iš jų – 33 metų socialinio tinklo „VKontakte“ ir žinučių programos „Telegram“ įkūrėjas Pavelas Durovas – 2000 metais dar tebesimokė vidurinėje mokykloje.
Pirmąjį „auksinį šimtuką“ rusų kalba leidžiamas žurnalas „Forbes“ sudarė pagal 2003 metų rezultatus. Pačiu turtingiausiu Rusijos piliečiu tuomet buvo pripažintas Michailas Chodorkovskis. Tačiau vėliau jis buvo pasodintas už grotų ir prarado beveik visą savo turtą.
Kai M. Chodorkovskis tapo turtingiausiu žmogumi Rusijoje, P. Durovas baigė pirmą universiteto kursą.
Azartiniai lošimai Rusijoje buvo uždrausti. Tik Maskvoje teisėtai veikė maždaug 40 lošimo namų. 2006 metais V. Putinas priėmė sprendimą uždrausti azartinius žaidimus visoje Rusijos teritorijoje, išskyrus keturias lošimo zonas.