Bauginančių oro reiškinių fone šis klausimas tapo dar aktualesnis.
Tada smogė energetikos krizė, priversdama Aziją ir Europą griebtis iškastinio kuro, o Kiniją – padvigubinti anglių naudojimą, ir tuo suteikdama dar vieną pasiteisinimą klimato kaitos atsilikėliams nesiimti veiksmų.
Jungtinėse Valstijose prezidento Joe Bideno žaliojo kurso ambicijos stringa vidaus politikos verpetuose, o tai, savo ruožtu, kenkia prezidento patikimumui, šiam bandant priversti kitus mažinti išmetamųjų teršalų kiekį.
Jungtinių Tautų (JT) klimato kaitos konferencija (COP) – jau 26-asis konferencijos šalių susitikimas. Jo tikslas yra apriboti išmetamųjų teršalų kiekį, išlaikyti 1,5 laipsnio pasaulinio atšilimo tikslinį rodiklį, mažinti anglies naudojimą, nustatyti taisykles, reglamentuojančias pasaulinės anglies dioksido rinką, ir pritraukti milijardines lėšas klimato kaitai finansuoti.
Tačiau derybų centre – teisingumo klausimas. Besivystančios šalys teigia, kad turtingosios šalys industrializacijos dėka nuniokojo planetą, ir dabar nesąžininga, kad jos trukdo kitų šalių ekonominei pažangai – ir nesugeba skirti pakankamai lėšų, kurios padėtų skurdžioms šalims prisitaikyti. Štai kodėl tiek daug kalbama apie tai, kokia pinigų suma figūruos prie derybų stalo.
„Bloomberg“ pateikia įžvalgas apie galimą dviejų įtemptų derybų savaičių scenarijų – supažindins su virtine įvairių aspektų, nuo didžiųjų tikslų iki smulkmenų, nuo vadovų aukščiausiojo lygio susitikimo Romoje iki užkulisinių susitarimų, kuriuose susitikimo atstovai, laikydamiesi visų būtinų COVID-19 saugumo priemonių – dėvėdami veido kaukes ir išlaikydami saugų atstumą, – aptars anglies dioksido rinkos taisykles.
Nuo ko viskas prasideda: Roma
COP26 vyks Glazge, Škotijoje. Tačiau Didžiojo dvidešimtuko (G20) valstybių viršūnių susitikimas Romoje, vyksiantis vos prieš kelias dienas prieš COP 26, padiktuos darbotvarkės su dominuojančiais klimato klausimais toną.
Bus kalbama apie anglies naudojimą, nulinės emisijos tikslus ir klimato kaitos finansavimą. Iki šiol G20 grupė, kuriai priklauso ir didžiosios teršėjos Kinija bei Indija, neturėjo per daug kuo pasigirti per COP pasitarimus. Spalį vykusiuose susitikimuose net buvo justi regreso požymių. Jei vadovai sugebėtų pasiekti pažangos, tai būtų didelis postūmis COP. Spalio 31 dieną jie baigia susitikimą Romoje ir iš karto vyks į Glazgą.
Į Glazgą – ir per vaizdo ryšį
Kai kurių svarbiausių lyderių, įskaitant Kinijos Xi Jinpingą, Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną ir Brazilijos prezidentą Jairą Bolsonaro, konferencijoje nebus. Vis dėlto šiame renginyje dalyvaus beveik 200 šalių atstovai, – kai kurie iš jų asmeniškai, kai kurie per vaizdo ryšį.
Renginio dalyviai turės dėvėti veido kaukes, bus ribojamas dalyvių derybų kambariuose skaičius, atliekamas COVID-19 testavimas. Dėl pandemijos atsirado papildomų kliūčių, o kai kurios šalys į derybas vyksta pasipiktinusios dėl, jų manymu, nevienodų galimybių.
Lyderiai pristatys savo namų darbus
Pagal svarbų 2015 metų Paryžiaus susitarimą šalys turi reguliariai peržiūrėti savo taršos mažinimo įsipareigojimus, kad užtikrintų, jog pasaulis ir toliau laikosi užsibrėžto tikslo apriboti temperatūros kilimą iki beveik 1,5 laipsnio Celsijaus.
Pirmieji pažadai – vadinamieji nacionalinio lygmens įpareigojantys veiksmai (Nationally Determined Contributions, NDC), arba nacionaliniai klimato tikslai, – buvo pristatyti 2016 metais, tačiau buvo aišku, kad jie gerokai neatitiko būtinų, mokslo teigimu, kriterijų.
Nors per pastaruosius metus kai kurios valstybės jau pateikė naujus nacionalinius klimato tikslus, kelios didžiosios ekonomikos, įskaitant Kiniją bei Indiją, to nepadarė. Pagal iki šiol pateiktus planus temperatūra iki šio šimtmečio pabaigos padidėtų 2,4 laipsnio, teigia ne pelno siekianti tyrimų grupė „Climate Action Tracker“.
COP pradžioje reikės apžvelgti, kaip toli dar esame nuo to, kad priartėtume prie 1,5 laipsnio lygio. JAV pasiuntinys klimato kaitos klausimais Johnas Kerry jau pripažino, kad tokie planai greičiausiai bus nepakankami, o vienas iš Glazgo konferencijos tikslų – užtikrinti, kad šalys kaskart grįžtų su patobulintais planais.
„Turime keistis, keistis radikaliai ir greitai, – teigia ES klimato politikos vadovas Fransas Timmermansas. – Tai bus velniškai sunku, ir tai bloga žinia.“
Tikslai
Jungtinės Karalystės šeimininkai apibūdina šios konferencijos tikslus keliais žodžiais: „anglis, automobiliai, pinigai ir medžiai“. Tai reiškia, kad būtina baigti naudoti iškastinį kurą, kuris labiausiai teršia aplinką; palaipsniui atsisakyti vidaus degimo variklio; surinkti lėšų, kad būtų galima padėti besivystančioms šalims pereiti prie švaresnės energijos ir apsisaugoti nuo klimato kaitos padarinių; ir sustabdyti miškų kirtimą.
Taip pat siekiama nustatyti pasaulines anglies dioksido kainų nustatymo ir prekybos juo taisykles.
Per pirmąsias dvi dienas galima tikėtis pozavimo ir skambių pareiškimų, – galbūt ir naujų pažadų, – tada vadovai išvyks ir prasidės tikrasis darbas.
Prioritetas: anglis
„Mano asmeninis prioritetas: anglis“, – sako COP prezidentas Alokas Sharma.
Pirmininkaujanti Jungtinė Karalystė užsibrėžė tikslą atsisveikinti su anglimi, – šio tikslo ji siekė ir šių metų G-7 ir G-20 susitikimuose, – ir kol kas tokios politikos rezultatai nevienareikšmiški.
Angliai vis dar tenka didžiulė dalis energetiniame balanse, o pastaruoju metu smarkiai išaugusios energijos kainos įstūmė šalis į dar didesnę priklausomybę nuo šio kuro. Kinija liepia kalnakasiams iškasti kuo daugiau anglies, o Jungtinėse Valstijose vienas svarbus įstatymų leidėjas iš anglių turtingos Vakarų Virdžinijos trukdo J. Bideno planams.
Svarbiausias veiksnys: pinigai
Daugiau nei prieš dešimtmetį išsivysčiusios šalys įsipareigojo iki 2020 metų kasmet pritraukti 100 mlrd. dolerių padėti besivystančioms valstybėms pereiti prie švaresnės energetikos.
Tačiau jos iki šiol neįvykdė šio pažado. Tokia nesėkmė pykdo neturtingąsias šalis ir kenkia išsivysčiusių pasaulio šalių vadovų statusui: versdami kitus imtis brangiai kainuojančių pokyčių, šie praranda pasitikėjimą.
2019 metais bendras klimato kaitos finansavimas siekė 79,6 mlrd. dolerių, t. y. padidėjo tik 2 proc., palyginti su 2018 metais, rodo Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) duomenys.
„Mums būtinai reikia pasiekti 100 mlrd. dolerių ribą, – sako Maršalo Salų klimato pasiuntinė Tina Stege. – Šio įsipareigojimo įvykdymas yra esminis COP sėkmės elementas.“
Rugsėjį J. Bidenas padvigubino naujausią JAV įsipareigojimą iki 11,4 mlrd. dolerių per metus nuo 2024 metų, tačiau jį vis dar turi patvirtinti Kongresas, o aktyvistai tvirtina, kad toks indėlis nė iš tolo neprilygsta tai daliai, kurią fondui turėtų skirti JAV.
ODI, ekspertų grupė, atsižvelgdama į JAV turtą, išmetamųjų teršalų kiekį ir gyventojų skaičių, mano, kad ši suma galėtų siekti apie 43 mlrd. dolerių.
Finansų diena: sekite pinigus
Finansų ministrai, centriniai bankai ir Volstrito bankų vadovai lapkričio 3 dieną atvyks į Glazgą dalyvauti finansų dienos susitikime, kuriame daugiausia dėmesio bus skiriama tam, kaip ekologizuoti pasaulinę finansų sistemą ir nukreipti lėšas nuo aplinką teršiančių pramonės šakų link švaresnių.
Atkreipkite dėmesį į pažadus palaipsniui nutraukti arba sustabdyti anglies finansavimą. Jau esame girdėję keletą pažadų, įskaitant „JP Morgan Chase & Co“ prisijungimą prie aljanso, vienijančio skolintojus, kurie pasirengę iki 2050 metų suderinti savo portfelius su „nulinės emisijos“ principu.
Tačiau, kaip visada, svarbiausia yra detalės ir kaip griežtai investuotojai reikalauja įmonių atsiskaitymo.
Neišspręstos Paryžiaus susitarimo problemos: anglies rinka
Paryžiaus susitarime liko keletas spragų, kurių derybininkai vis dar nesugebėjo išspręsti: kaip suvienodinti prekybos anglies dioksidu taisykles visame pasaulyje.
Reikėtų atkreipti dėmesį į Šeštąjį straipsnį, – į tas Paryžiaus susitarimo eilutes, kurios nutiesė kelią pasaulinei anglies dioksido rinkai, bet yra tokios sudėtingos ir prieštaringai vertinamos, jog jas būtina peržiūrėti ir galutinai parengti. Gera žinia ta, kad derybininkai artėja prie susitarimo šiuo klausimu.
Pagrindinė idėja – suderinti taršą mažinančius anglies dioksido išmetimo projektus su partneriais, kurie turi sumažinti emisijas, per vadinamųjų kompensacijų rinką, kurios vertė, kai kuriais skaičiavimais, galėtų siekti 100 mlrd. dolerių 2030 metais.
Teoriškai šis mechanizmas turėtų nukreipti lėšas ten, kur didžiausią pelną būtų galima gauti pigiausiai.
„Kompensacijos tampa vis svarbesniu dekarbonizacijos strategijų elementu, – sako Lidija Wojtal iš analitinio centro „Agora Energiewende“. – Nors jau yra įvairių savanoriškų anglies dioksido rinkų, kurios gali suteikti tokius kreditus, susitarimas dėl šeštojo straipsnio būtų labai svarbus: jis užtikrintų pasaulinį standartą.“
Sukurti patikimą finansinę priemonę, kuri perkeltų darbą, susijusį su nacionaliniais emisijų mažinimo įsipareigojimais, į palyginamus, mainomus vienetus, yra sudėtinga. Sistema turi būti pakankamai lanksti siekiant pritraukti investicijas, būti priimtina įvairioms šalims, turinčioms skirtingus prioritetus, ir patikima.
Pasak kai kurių derybininkų, netinkamas susitarimas būtų dar blogiau nei jokio susitarimo, jei parengtos taisyklės nebus pakankamai griežtos.
Yra dvi nemažos sunkinančios aplinkybės: viena jų – būtinybė išvengti dvigubo skaičiavimo, kita – kaip elgtis su senais kreditais, gautais iš jau nebeegzistuojančios sistemos, pradėtos taikyti 1997 metais pagal Kioto protokolą.
Gero sandorio atveju, būtų pasiektas grynasis emisijų sumažėjimas visame pasaulyje, o netinkamo susitarimo atveju, rezultatas gali būti priešingas.
Apskritai, besivystančios šalys labai norėtų pasinaudoti lėšomis, kurios būtų gautos iš naujos programos, tuo tarpu turtingesnės valstybės, kurioms vadovauja Europos Sąjunga, daugiausia dėmesio skiria sistemos vientisumui.
Baigiamasis akordas
Tikėtina, kad derybų pabaigoje bus priimta vienokia ar kitokia Glazgo deklaracija. Tiek JAV, tiek Jungtinė Karalystė teigė norinčios įsitikinti, kad šalys toliau rengia savo planus. Nors keletas lyderių įrėmina COP kaip „sudaryti arba nutraukti“ sandorį, svarbų visai planetai, tikrovėje greičiausiai yra daugiau niuansų.
Akivaizdi pergalė tik vienu klausimu greičiausiai bus laikoma sėkmingu pasiekimu, ir galbūt eigoje bus galima tikėtis tolesnės pažangos.
Tuo tarpu verslo ir finansų vaidmuo tampa vis svarbesnis, – bankai telkia finansavimą ekonomikai ekologizuoti, ir tikėtina, kad šis postūmis išliks.
Reputacijos gelbėjimas: papildomi susitarimai
Tačiau, kadangi pagrindiniai tikslai – atsisakyti anglies ir įgyvendinti nulinės emisijos įsipareigojimą – nepasiekiami, dirbama prie keleto papildomų susitarimų, kurie galėtų padėti išgelbėti derybas arba bent jau išgelbėti derybų reputaciją.
Pavyzdžiui, parengtas metano kiekio mažinimo planas, prie kurio prisijungti JAV ir ES įkalbinėja kitas šalis, taip pat rengiami kiti projektai, susiję su aviacija ir miškais.
Tačiau kyla pavojus, kad jei pagrindinis komunikatas bus toks silpnas, jog visa veikla apsiribos vien minisusitarimais, kyla klausimų dėl COP prasmės – ir ar klimato kaitos daugiašališkumas neartėja prie pabaigos.