Tačiau šiemet nužudytų žurnalistų skaičius – 46 – yra mažiausias nuo to laiko, kai RSF pradėjo skelbti atitinkamas metines suvestines. Šį sumažėjimą nulėmė tai, kad sąlyginai stabilizavosi konfliktai Artimuosiuose Rytuose.
„Žurnalistų, sulaikytų dėl savo darbo, skaičius dar niekada nebuvo toks didelis nuo pat 1995 metų, kai RSF pradėjo skelbti savo metines suvestines“, – sakoma už spaudos laisvę kovojančios organizacijos pareiškime.
Per vienus pastaruosius metus šis skaičius padidėjo maždaug 20 proc., pirmiausia dėl žiniasklaidos varžymo Mianmare, Baltarusijoje ir Honkonge.
Be to, nurodo RSF, dar niekada nebuvo tiek daug sulaikytų moterų žurnalisčių. Šiuo metu jų yra 60 – trečdaliu daugiau nei pernai.
Daugiausiai kalinamų žurnalistų –127 – yra Kinijoje. Šį skaičių didele dalimi nulėmė nacionalinio saugumo įstatymas Honkongui, apribojęs daug jo demokratinių laisvių.
Antroje vietoje yra Mianmaras, kur kalinami 53 žurnalistai. Toliau sąraše yra Vietnamas (43), Baltarusija (32) ir Saudo Arabija (31).
Po piko 2016 metais mažėjantis nužudytų žurnalistų skaičius atspindi besikeičiančią padėtį Sirijoje, Irake ir Jemene, kur aprimus konfliktams atvyksta mažiau žiniasklaidos atstovų.
Dauguma iš 46 žuvusių žurnalistų – 65 proc. – buvo nužudyti tyčia, nurodo RSF.
Pavojingiausios šalys šiemet ir vėl yra Meksika bei Afganistanas, kur žuvo atitinkamai septyni ir šeši žurnalistai. Po keturis žurnalistus žuvo Jemene ir Indijoje.
RSF taip pat skelbia, kad pasaulyje, daugiausia Viduriniuose Rytuose, įkaitais laikomi 65 žurnalistai ir jų kolegos. Sirijoje tokių įkaitų yra 44, Irake – 11, Jemene – 9. Malyje nuo balandžio įkaitu laikomas vienas prancūzų žurnalistas.
Praėjusį mėnesį Hagoje darbą pradėjo „žmonių tribunolas“, siekiantis teisingumo dėl nužudytų žurnalistų ir žiniasklaidos laisvės užtikrinimo augančio autoritarizmo ir populizmo amžiuje.
Per pusmetį truksiantį procesą, surengtą spaudos laisvės organizacijų koalicijos iniciatyva, daugiausia dėmesio bus skiriama neišspręstoms trijų žurnalistų, nužudytų Meksikoje, Šri Lankoje ir Sirijoje, byloms.
Nors tribunolas neturi teisinių įgaliojimų ką nors nuteisti, jis tokiu „paprastų žmonių teisingumu“ siekia šviesti visuomenę, surinkti įrodymų ir paskatinti vyriausybes veikti.
Tribunolą organizavo nevyriausybinės organizacijos „Free Press Unlimited“, Komitetas žurnalistams ginti (CPJ) ir RSF.