Sekmadienį vėlai vakare E. Macronas paleido šalies parlamentą ir paskelbė pirmalaikius rinkimus birželio 30 dieną; antrasis turas vyks liepos 7 dieną.
E. Macronas pirmadienį pareiškė esąs įsitikinęs, kad prancūzai teisingai pasirinks per pirmalaikius rinkimus. „Esu įsitikinęs Prancūzijos žmonių gebėjimu teisingai pasirinkti sau ir ateities kartoms. Mano vienintelis siekis – būti naudingam savo šaliai, kurią aš labai myliu“, – rašė jis platformoje „X“.
Prancūzijos kraštutinių dešiniųjų Nacionalinio sambūrio vicepirmininkas pirmadienį pareiškė, kad J. Bardella būtų jos pretendentas į ministro pirmininko postą, jei ši partija per pirmalaikius rinkimus laimėtų daugumą.
„Jordanas Bardella yra mūsų kandidatas“ į ministro pirmininko postą, radijo stočiai RTL sakė Sebastienas Chenu po to, kai prezidentas Emmanuelis Macronas sekmadienį paskelbė apie pirmalaikius parlamento rinkimus po kraštutinių dešiniųjų pergalės prieš jo centristinį aljansą ES rinkimuose.
Oficialiu prieš imigraciją nusistačiusio Nacionalinio susivienijimo lyderiu J. Bardella tapo 2022 metais, būdamas vos 27-erių, tačiau galėdamas pagrįstai didžiuoti patyrusio politiko komunikaciniais gebėjimais.
Kai paaiškėjo, kad Nacionalinis susivienijimas su J. Bardella sąrašo viršuje Europos Parlamento rinkimuose surinko dvigubai daugiau balsų nei E. Macrono centristų aljansas, E. Macronas, kaip pats nurodė kreipdamasis per televiziją, paleido parlamentą ir paskelbė pirmalaikius rinkimus.
„Prancūzija paskelbė savo verdiktą ir šitai neapskundžiama“, – sakė J. Bardella, prieš kurį laiką raginęs E. Macroną sušaukti rinkimus.
„Mūsų tautiečiai ne tik išreiškė pokyčių troškimą, bet ir nurodė ateities kelią“, – sakė jis savo rėmėjams ir pridūrė, kad, sprendžiant iš rezultatų, Prancūzija yra nusiteikusi kitokiai Europos Sąjungos krypčiai.
„Tai vilties dvelksmas ir tai tiktai pradžia“, – sakė jis, o E. Macroną apibūdino kaip dalies galių netekusį prezidentą.
Prisiminimai iš vaikystės
Nacionalinio susivienijimo vadovo vaidmenį J. Bardella perėmė iš Marine Le Pen, mėginusios panaikinti partiją temdžiusią rasizmo ir antisemitizmo žymą, uždėta jos pačios tėvo, vieno iš partijos įkūrėjų Jeano-Marie Le Peno, rašo AFP.
M. Le Pen, užėmusi antrąją vietą per dvejus pastaruosius prezidento rinkimus, išliko partijos lydere parlamente ir, kaip tikimasi, 2027 metais vėl dalyvaus rinkimuose.
Vis dėlto charizmatiškas jos įpėdinis, turintis 1,2 mln. sekėjų platformoje „TikTok“, kaip tenka įsitikinti, yra kur kas didesnis masalas už partiją balsuojančiam jaunimui. M. Le Pen yra davusi suprasti, kad jei pati 2027 metais įžengtų į Eliziejaus rūmus, J. Bardella taptų ministru pirmininku. Tačiau Nacionalinio susivienijimo kuluaruose jau dabar sklando kalbos, kad gal jaunoji partijos žvaigždė būtų geresnis kandidatas nei jo mentorė.
Privalu pasakyti, kad sumaniai perteikta J. Bardellos gyvenimo istorija padėjo nugludinti ir supaprastinti įvaizdį partijos, kuriai Jeanas-Marie Le Penas kitados vadovavo iš rezidencijos, esančios turtingųjų rajone į vakarus nuo Prancūzijos sostinės.
J. Bardella užaugo nepilnoje šeimoje. 2022 metais Nacionalinio susivienijimo lyderiu tapęs J. Bardella pasidalijo prisiminimais iš vaikystės, prabėgusios nykiame daugiabutyje, stovinčiame kriminaliniais įvykiais garsėjančiame Sen Deni priemiestyje į šiaurės rytus nuo Paryžiaus.
Kol vyko kampanija, daugeliui buvo akivaizdu, kad per televizijos debatus J. Bardella pasirodė pranašesnis už menkai težinomą E. Macrono partijos vadovę Valerie Hayer.
„Ne prieš Europą“
Gegužės 23 d. vykusiuose debatuose ministras pirmininkas Gabrielis Attalis, akivaizdžiai abejodamas V. Hayer gebėjimais susigrumti formate „vienas prieš vieną“, pats stojo prieš J. Bardellą ir sugebėjo padaryti spaudimą Nacionalinio susivienijimo lyderiui dėl klausimų, susijusių Europa.
G. Attalis siekė pavaizduoti J. Bardellą kaip asmenį, vadovaujantį partijai, kuriai nerūpi Europos interesai, o rūpi atsigręžti į save ir baigti Europos Sąjungos etapą.
Šitai supratęs J. Bardella ištarė: „Aš nesu prieš Europą. Esu prieš tai, kur link dabar Europa juda.“
Galvodamas apie po rinkimų nusimatantį svarbų vaidmenį Europoje, J. Bardella pasistengė atsieti Nacionalinį susivienijimą nuo „Alternatyvos Vokietijai“ (AfD), pareikšdamas, esą dėl virtinės nesusipratimų jo partija drauge su šia frakcija nedirbs.
Skeptikai priekaištauja J. Bardellai, kad šis pernelyg susitelkęs į viešojo įvaizdžio kūrimą, todėl nelieka laiko svarbiems politiniams klausimams nagrinėti.
Kraštutinių kairiųjų pažiūrų europarlamentarė Manon Aubry yra pavadinusi J. Bardellą parlamento vaiduokliu, nes per pastaruosius penkerius metus jis nedažnai pasirodydavo posėdžiuose.
Kai kam abejonių kelia ir J. Bardellos iškilimas.
Kaip buvo tvirtinama sausio mėnesį per Prancūzijos televiziją transliuotame reportaže, tada, kai buvo išrinktas į savivaldą, J. Bardella, naudodamasis anonimine „Twitter“ paskyra, viešino rasistinio turinio žinutes. Politikas šiuos tvirtinimus neigia.
Kanalu „France 2“ pademonstruotame epizode teigiama, kad 2017 metais per paskyrą, pavadintą „RepNat du Gaito“, buvo paviešintas nepadorus atvaizdas, kuriame tyčiojamasi iš jauno juodaodžio Theo Luhakos, tais metais dėl pernelyg drastiškų policijos veiksmų patyrusio sunkių sužalojimų išangės srityje.
Tą atvejį nagrinėjęs Prancūzijos teismas trims pareigūnams skyrė lygtinę laisvės atėmimo bausmę. Minėtina, kad su žiauriais policijos veiksmais susijusios bylos teismą pasiekia ypač retai.
Pasak ekspertų, J. Bardella nepadarė jokių kardinalių pakeitimų partijos koncepcijoje, tačiau neabejotinai suteikė jai jaunatviško žavesio.
„Kapitone, o, kapitone, mums reikia tavęs, kad rodytumei kelią“, – skanduojama į „TikTok“ įkeltos kampanijos žinutės muzikiniu fonu tapusioje dainoje.