Per interviu „Reuters“ ketvirtadienį kino kūrėjas J. Cameronas sakė, kad per dieną jau turėjo informacijos apie akustinius duomenis ir beveik tą pačią akimirką suprato, ką jie reiškia.
Išsiaiškinęs, kad ne tik nutrūko ryšys su povandeniniu laivu, bet jis prarado ir navigaciją, kino režisierius teigia iš karto supratęs, ką tai reiškia.
„Sukrėtė, nes labai gerai suprantu, kas nutiko. Jeigu vienu metu nebelieka povandeninio laivo ryšių sistemos, nebelieka sekimo sistemos siųstuvo, povandeninis laivas pasmerktas“, – sako D. Cameronas.
„BBC News“ D. Cameronas sakė, kad ši savaitė jam atrodo „kaip užsitęsęs košmariškas žaidimas, kuriame žmonės laksto kaip be galvos sapaliodami apie kažkokį beldimą ir deguonį“.
„Man buvo aišku, kad tas povandeninis laivas yra tiksliai ten, kur buvo paskutinis mums žinomas gylis ir koordinatės. Tiksliai ten jį ir aptiko. Siunčiau elektroninius laiškus visiems, ką pažįstu, rašiau, kad netekome draugų. Kad povandeniniame laive įvyko sprogimas. Dabar jis dugne – dalimis. Tokius laiškus siunčiau jau pirmadienio rytą“, – prisimena režisierius.
D. Cameronas taip pat gailisi nepradėjęs anksčiau skambinti pavojaus varpais dėl „OceanGate“ technologijų.
Režisierius, kuris pats „Titaniko“ nuolaužų apžiūrėti nėrė 33 kartus, sako priklausantis mažai ir labai tarpusavyje susijusiai povandeninių laivų entuziastų bendruomenei.
Išgirdęs, kad „OceanGate“ gamina povandeninį aparatą, o jo korpusas bus iš anglies pluošto ir titano, D. Cameronas sako buvo nusiteikęs skeptiškai.
„Pamaniau, kad tai siaubinga mintis. Gailiuosi, kad viešai neiškėliau to klausimo, bet tiesiog pamaniau, kad tie žmonės už mane protingesni. Pats su tokia technologija nebuvau eksperimentavęs“, – pripažįsta kino kūrėjas.
„Pasakysiu paprastai: „OceanGate“ neturėjo daryti to, ką darė. Manau, kad tai akivaizdu. Gailiuosi, kad garsiai apie tai neprabilau. Nežinojau, kad „Titan“ nesertifikuotas, per daug tuo nesidomėjau. Stocktonas Rushas teiravosi, ar norėčiau nerti šį sezoną, bet atsakiau, kad šį kartą praleisiu“, – sakė jis.
Vandenyno gelmių tyrinėtoju J. Cameronas tapo paskutinį XX amžiaus dešimtmetį ruošdamasis kurti legendinį filmą „Titanikas“. Jis yra vienas iš bendrovės „Triton Submarines“, gaminančios tyrimams bei povandeniniam turizmui skirtus povandeninius aparatus, savininkas. Be to, priklauso nedidelei ir artimai povandeninių laivų entuziastų bendruomenei.
„Pirmadienio rytą, kai sužinojau apie nelaimę, buvo daug skambučių ir elektroninių laiškų. Mes nedidelė bendruomenė, visi labai artimi. Po pusantros valandos žinojau štai ką: jie nėrė, buvo maždaug kilometro gylyje, nutrūko ryšys, nutrūko sekimas. Pastarasis dalykas labai svarbus, nes siųstuvas, padedantis stebėti neriantį ir dugną pasiekusį povandeninį laivą, yra autonomiška sistema. Jis atskirai apsaugotas nuo slėgio, turi savą bateriją. Vienu metu prarasti ryšį ir sekimą – viskas, povandeninio laivo nebėra. Man tą pačią akimirką nebeliko jokių abejonių. Bandžiau save įtikinti kitais scenarijais, bet nepavyko“, – tęsė J. Cameronas.
„Kitas dalykas, ką padariau, tai susisiekiau su dar keliais žmonėmis ir atsekiau, kad ten buvo akustinių sistemų. Vienos skirtos moksliniams tyrimams, kitos – žvalgybai. Po valandos gavome patvirtinimą, kad tuo metu, kai nutrūko ryšys su laivu, būta sprogimo. Didelis trenksmas. Nebeliko siųstuvo. Nutrūko ryšys. Žinojau, kas nutiko. Povandeninis laivas buvo pasmerktas. Rašiau elektroninius laiškus visiems, ką pažinojau: netekome draugų. Povandeninio laivo nebėra. Jis dugne dalimis. Rašiau tai pirmadienio rytą“, – sakė jis.
J. Cameronas sako, kad tiek „Titaniko“, tiek „Titan“ tragedijos neįvyko be perspėjimo.
„Titaniko“ atveju laivo kapitonas tamsią naktį skubėjo per Atlantą ignoruodamas ledkalnių grėsmę. O dėl „Titan“ – nors tyrimas dar nebaigtas, D. Cameronas įsitikinęs, kad skeptikai buvo teisūs dėl anglies pluošto ir titano korpuso, perspėdami, kad jis ims sluoksniuotis ir galiausiai pradės leisti vandenį.
„Žinote, kartais žmones pavilioja aukso karštinė. Ir mes juk esame už naujoves, tiesa? Tik nevalia eksperimentiniu laivu plukdyti keleivių, kurie nėra šios srities žinovai, kurie nėra inžinieriai. Dalis manęs labai norėjo, kad būčiau neteisus. Tikrai tikėjausi ir meldžiausi, kad tik būčiau suklydęs, bet visada žinojau, kad esu teisus“, – sakė jis.
Manoma, kad visi jame buvę žmonės žuvo
JAV pakrančių apsauga teigia mananti, kad penki povandeniniame laive „Titan“ buvę žmonės žuvo. Jis reiškia gilią užuojautą aukų artimiesiems, ketvirtadienį Bostone sakė atstovas Johnas Maugeris. Netoli nuskendusio „Titaniko“ rastos nuolaužos priklauso dingusiam povandeniniam laivui „Titan“. Tai esą įrodo, kad penki dingusieji neturi jokių šansų būti gyvi.
Ir laivo operatorė „OceanGate Expeditions“ pareiškė mananti, kad keleiviai žuvo. Tai sakoma ketvirtadienį paskelbtame pranešime.
Povandeninis laivas nuo sekmadienio buvo laikomas dingusiu. „Titan“ su penkiais žmonėmis leidosi į 3 800 metrų gylį, kur guli 1912 m. nuskendęs „Titanikas“. Praėjus maždaug valandai ir 45 minutėms nuo nėrimo pradžios nutrūko kontaktas su motininiu laivu.
Anksčia ketvirtadienį praneša, kad povandeninis robotas, vykdantis dingusio povandeninio laivo su penkiais žmonėmis paiešką netoli „Titaniko“ liekanų, aptiko „nuolaužų telkinį“.
Povandeniniame laive buvo britų milijardierius Hamishas Hardingas, Pakistano magnatas Shahzada Dawoodas ir jo sūnus Sulemanas, bendrovės „OceanGate Expeditions“ generalinis direktorius Stocktonas Rushas ir prancūzų povandeninio laivo operatorius Paul-Henri Nargeolet.
Kas tie žmonės?
Hamishas Hardingas – 58-erių metų milijardierius iš Didžiosios Britanijos. Jo, kaip vieno iš „Titan“ keleivių, tapatybę patvirtino posūnis Brianas Szaszas, savo „Facebook“ paskyroje paminėjęs, kad dabar galvoja vien apie patėvį ir už jį meldžiasi. H. Hardingas vadovauja „Action Aviation“ – prekybos ir operacijų įmonei, siūlančiai galybę paslaugų verslo aviacijos pramonės sferoje.
Laive „Titan“ taip pat plaukė Stocktonas Rushas, bendrovės „OceanGate“ įkūrėjas ir generalinis direktorius. Jo vadovaujama įmonė organizuoja povandenines keliones, per kurias mokslininkai ir tyrinėtojai gauna progą iš arti apžiūrėti tai, kas glūdi vandenyno gelmėse.
Pilotuoti orlaivius nuo jaunumės mokęsis vyras reaktyvinio lėktuvo piloto pažymėjimą įgijo būdamas vos 19-os. Tada jis buvo pripažintas jauniausiu pasaulyje reaktyvinio orlaivio pilotu.
Povandeniniame laive taip pat plaukė Paulas-Henri Nargeolet, buvęs pajėgų vadas, 25-erius metus ištarnavęs Prancūzijos laivyne. Tarnybos metais jis tapo jūrų laivyno giluminio nardymo grupės kapitonu. Baigęs tarnybą laivyne P. H. Nargeolet pradėjo dirbti Prancūzijos jūros tyrimų ir eksploatavimo institute. Šią informaciją perdavė „The Five Deeps Expedition“ – įmonė, renkanti misijose dalyvaujančius mokslininkus, inžinierius ir po vandeniu dirbančius operatorius.
Tarp keleivių – ir Shahzada Dawoodas, verslininkas iš Pakistano bei jo sūnus Sulemanas. Abudu yra Didžiosios Britanijos piliečiai.
Tėvas ir sūnus Dawoodai priklausė vienai žinomiausių Pakistano šeimų. Įmonė, kuriai jie atstovavo, užsiima investicijomis į šalies žemės ūkį, įvairias pramonės šakas ir sveikatos priežiūros sektorių.