Moteris iš Kanados Albertos provincijos įkaite tapo 2008 m. rugpjūtį, informuoja news.nationalpost.com. Ji nusprendė nusižudyti po to, kai tris dienas praleido kietai už nugaros surištomis rankomis ir kojomis, vos galėdama prakvėpuoti.
Kai pagrobėjai pagaliau ją atrišo, pareiškė, kad tai tėra pertrauka ir pagrasino kasdien taip ją rišti, kol negaus išpirkos.
Likusi viena A. Lindhout nusprendė, jog geriau mirti ir prisidėjo prie riešo surūdijusį skustuvą.
Tą akimirką į kambarį įskrido mažas, rudas paukštelis. Jis pašokinėjo ant nešvarių grindų, pažvelgė į ją, paskui išskrido. Pirmą kartą po pagrobimo ji pamatė paukštį.
„Visada tikėjau ženklais... ir dabar, kai labiausiai reikėjo, sulaukiau ženklo“, – rašo moteris.
Knygoje, kuri bus išleista rugsėjį, 32 m. moteris pasakoja apie metus ir tris mėnesius nelaisvėje, į kurią pateko kartu su australų fotografu Nigelu Brennanu. A. Lindhout parašė knygą „Namas danguje“ („A House in the Sky“) kartu su „New York Times Magazine“ autore Sara Corbett.
Knygoje rašoma, kaip A. Lindhout ir N. Brennano artimieji galiausiai prarado viltį sulaukti pagalbos iš Kanados ir Australijos vyriausybių ir patys ėmėsi gelbėti pagrobtuosius.
Jų išgelbėjimas atsiėjo 1,2 mln. JAV dolerių (3,1 mln. Lt). 600 tūkst. dolerių (1,5 mln. Lt) – išpirkai (iš pradžių pagrobėjai reikalavo 3 mln. dolerių (7,7 mln. Lt). Likę pinigai buvo panaudoti kitoms išlaidoms, įskaitant 2 tūkst. dolerių (5,1 tūkst. Lt) per dieną privačiam derybininkui.
Abi šeimos pasidalino išlaidas perpus. Labiau pasiturintys N. Brennano artimieji mokėjo patys, A. Lindhout tėvams padėjo geri žmonės.
A. Lindhout teigimu, Kanados ir Australijos vyriausybės pasiūlė pagrobėjams 250 tūkst. JAV dolerių (647,5 tūkst. Lt), kurie buvo pavadinti išlaidomis, skirtomis palaikyti oficialią politiką – nemokėti išpirkų. Pagrobėjai nesutiko.
Otavos politikai siekė Somalio vyriausybės pagalbos, tačiau šios šalies valdžioje tvyrojo nuolatinis chaosas.
A. Lindhout nesmerkia federalinės vyriausybės, kad jos neišgelbėjo. Tiesa, ji rašo, kad daugelis pasaulio šalių vyriausybių tyliai sumoka išpirką, diplomatiškai susitaria arba nusiunčia ginkluotus karius gelbėti savo piliečių.
„Daugelis vyriausybių, kaip ir Kanados bei JAV, stengiasi remti šeimas, o taip pat laikosi griežtos politikos neremti terorizmo ir nemokėti išpirkos už pagrobtus žmones... „Visgi pamėginkite tai pasakyti nevilties apimtai motinai, tėvui, vyrui ar žmonai“, – rašoma knygoje.
Ji pripažįsta, kad pasielgė naiviai, nuotykių troškimo skatinama nusprendusi keliauti po pavojingą šalį.
Dirbdama Kalgaryje padavėja ji taupydavo arbatpinigius ir su kuprine ant pečių keliaudavo po visą pasaulį. Paskui tapo laisvai samdoma žurnaliste ir toliau keliavo.
Ji viena buvo nukeliavusi į Afganistaną, grįžusi pardavė savo kelionės aprašymą laikraščiui „Red Deer Advocate“, o nuotraukas – vienam Afganistano žurnalui.
Vos po kelių dienų Somalyje jie įsėdo į automobilį su pasisamdytu tarpininku, vairuotoju bei apsaugininkais ir pasuko į perkeltųjų asmenų stovyklą už sostinės Mogadišo. Pakeliui automobilį sustabdė ginkluoti vyrai ir ištempė juos iš mašinos.
Pagrobėjai A. Lindhout ir N. Brennaną laikė skirtingomis sąlygomis: jį uždarė į kambarį su langais, baldais, davė knygų, ją – kambaryje su žiurkėmis. Viskas labai paprasta: jis – vyras, ji – moteris.
Savo pagrobėjams jie sakė, kad nori atsiversti į islamą. Pagrobtieji skaitė Koraną ir penkis kartus per dieną melsdavosi, tikėdamiesi, kad tai juos bent kiek apsaugos.
A. Lindhout artimieji baiminosi, kad ją seksualiai išnaudoja, tačiau Kanados pareigūnai užtikrino – musulmonai taip nesielgia.
Ji pasakoja, kad vienas pagrobėjas nuolat įsmukdavo į kambarį ir seksualiai priekabiaudavo.
Padėtis pablogėjo po to, kai 2009 m. pradžioje jiedu bandė pabėgti.
Nagų žirklutėmis jie pragremžė ir išlupo plytas bei metalines grotas tualeto lange, išlindo ir nubėgo iki artimiausios mečetės. Kai ginkluoti pagrobėjai juos sučiupo, niekas iš minios, išskyrus vieną moterį, nepuolė jų gelbėti.
Moteris stvėrė A. Lindhout už rankos, paskui bandė užstoti ją visu kūnu, kai vyrai tempė aukas iš pastato. Moteris sako vėliau girdėjusi šūvius mečetės viduje, bet nieko konkretaus apie gelbėtojos likimą nežinanti.
Pagrobėjai suvertė kaltę A. Lindhout, nors N. Brennanas buvo sugalvojęs pabėgti. Kitą dieną maldų kambaryje jai uždengė galvą, nuplėšė drabužius ir paeiliui niekino jos kūną.
2009 m. lapkritį moteriai pasakė, kad juos su N. Brennanu pardavė žiauresnei konkurentų grupuotei. Šaukiančią moterį plėšte nuplėšė nuo automobilio durelių, į kurias ji buvo įsikibusi. Po kelių minučių ji suprato, kad jie – išgelbėti. Išpirką sumokėjo.
A. Lindhout išvežė į ligoninę Kenijoje. Jai buvo išmušti dantys, nuolat skaudėjo suspardytus šonkaulius, ant veido buvo išplitęs grybelis, kuokštais krito plaukai. Moteris buvo siaubingai išsekusi, vos galėjo paeiti, nes kojos buvo nuolat surištos.
Kas ją palaikė 459 dienas? A. Lindhout rašo, kad sunkiausias akimirkas ištverdavo mintyse statydama namą, kuriame valgo, ką nori, apkabina draugus ir artimuosius.
Ji davė sau pažadą – jei ištrūks į laisvę, sugalvos, kaip pagerbti mečetėje ją bandžiusią išgelbėti moterį.