1. Karalius Joffrey – Edwardas iš Lankasterio
Nors kartais atrodo, kad toks žiaurumas tiesiog neįmanomas, pasirodo karaliaus Joffrey‘io asmenybė turi savotišką atitikmenį istorijoje. Edvardas iš Lankasterio buvo karaliaus Henriko VI ir Margaret iš Anžu sūnus.
Kaip ir „Sostų karų“ karalius Joffrey, jis galimai buvo neteisėtos meilės vaisius.
Dar vienas panašumas – Edwardas iš Lankasterio taip pat buvo kiek pamišęs ir, kaip ir jo atitikmuo seriale, mėgo kapoti priešams galvas.
Štai ką kartą rašė pasiuntinys Milane: „Šis vaikis, nors jam dar tik 13 metų, kalba tik apie tai, kaip kapos priešų galvas ar leisis į karą – tarsi viskas būtų jo rankose, jis būtų toks karo lauko dievukas ar teisėtas sosto įpėdinis“.
Istorija Edwardui buvo parengusi neprastesnį atpildą: jį nudūrė Edwardas IV iš Jorko (Robbo Starko atitikmuo realiame gyvenime).
2. Theonas Greyjoy‘us – George‘as Plantagenet, pirmasis Klarenso kunigaikštis
Theonas užaugo Vinterfele, kur jį globojo Eddardas Starkas, o netikro brolio vaidmenį atliko Robbas. Kilus vadinamajam Penkių karalių karui, Theonas tapo vienu iš tų, kurių patarimų Robbas klausė atidžiausiai. Robbui pasiuntus Theoną susitikti su savo tėvu Balonu Greyjoy‘umi, Theonas draugui atsuko nugarą ir įsiveržė į Šiaurę.
Istorinis Theono atitikmuo – George‘as Plantagenet – buvo Edwardo IV iš Jorko brolis. Kaip ir Theonas, jis Rožių karus pradėjo būdamas aršus Yorkų gynėjas.
Kaip ir Theonas, George‘as Plantagenet Rožių karų įkarštyje atsuko nugarą broliui ir perbėgo į Lancasterių pusę. Edwardui laimėjus karą, George‘as už išdavystę buvo prigirdytas vyne – sutikite: mirtis klaiki, tačiau žymiai švelnesnė nei žiaurumai, kuriuos teko patirti Theonui.
3. R‘hlloras turi atitikmenį Persijos religijoje
Seriale „Sostų karai“ Stannis Baratheonas paklauso Raudonosios moters – Melisandros, garbinančios šviesos valdovą R‘hllorą – patarimo.
R‘hlloro šlovinimas siejamas su senovės Persijos religija – zoroastrizmu. Šios religijos išpažinėjams ugnis yra sielos budrumo ir išminties mediumas. Šventyklose visada liepsnojusi ugnis, kuriai žmonės meldėsi ir prašė užtarimo. Kaip ir Šviesos dievo sekėjai, zoroastrizmo išpažinėjai taip pat akcentuoja gėrio ir blogio kovą bei dualumą.
4. Jaime‘is Lannisteris – Gottfriedas von Berlichingenas
„Sostų karų“ ketvirtojoje sezono premjeroje Jaime‘is Lannisteris gavo naujutėlaitę auksinę ranką (vietoj prarastosios).
Karaliaus žudiko personažas paremtas realaus asmens – Gottfriedo von Berlichingeno, arba kaip jis dar buvo vadinamas Gotzo geležinės rankos – pavyzdžiu.
Kaip ir Jaime‘as, Gotzas gimė kilmingoje šeimoje, tapo karaliaus riteriu. Mūšio lauke jis neteko rankos. Trauma jo nesustabdė ir įniršio kovos lauke nenumaldė. Buvo pagamintas specialus geležinis protezas, ir jis grįžo naikinti priešų.
Geriausiai ši asmenybė žinoma dėl frazės „Jis gali palaižyti man subinę“.
5. Lyanna Stark – Lucretia
Lyanna Stark – Eddardo Starko sesuo ir didžioji Roberto Baratheono meilė. Nors seriale šis momentas ir nepavaizduotas, Roberto kerštą ir Geležinio sosto perėmimą paskatino Rhaegaro Targaryeno įvykdytas jos pagrobimas ir po jo sekę įvykiai.
Lucretia – romėnų veikėja, kurią išžagino etruskų karaliaus sūnaus. Nepakėlusi pažeminimo, ji nusižudė. Ši tragedija paskatino revoliuciją, kurios metu nuversta monarchija ir įkurta Romos respublika.
Jos paskutiniai žodžiai buvo „Duok man žodį, kad tas svetimautojas neliks nenubaustas“. Jie taip pat primena paskutinius Lyannos žodžius „Pažadėk man...“.
6. Blakvoterio mūšis – antroji Konstantinopolio apsiaustis
Blakvoterio mūšis – Stanniso Baratheono bandymas pulti Karaliaus uostą (Septynių Karalysčių sostinę). Ši kova buvo vienas svarbiausių antrojo sezono epizodų. Stannisas buvo įveiktas Tyrionui padegus jo laivus.
Gali būti, kad Tyrionas šią mintį pasiskolino iš antrosios Konstantinopolio apsiausties istorijos, kai užpuolikai buvo nuginti šalin pasitelkus vadinamąją graikišką ugnį.
Be to, knygose rašoma, kad Tyrionas Stanniso laivyną sutramdė pasinaudojęs didžiule grandine, kurią neabejotinai įkvėpė taip pat per antrąją Konstantinopolio apsiaustį naudota Didžioji Grandinė.
7. Kruvinosios vestuvės – idėja, skolinta iš Kodžiki
„Sostų karų“ Kruvinosios (Raudonosios) Vestuvės pelnytai įvardijamos kaip vienas iš labiausiai šokiruojančių momentų televizijos istorijoje.
Vienu judesiu Tywinas Lannisteris nužudo Robbą Starką ir daina „The Rains of Castamere“ užbaigia Šiaurės sukilimą.
Teigiama, kad Kruvinosios Vestuvės paremtos dvejomis kruvinomis žudynėmis iš britų istorijos.
Maža to, randama paralelių su vienu Japonijos istorijos įvykiu: pusiau istoriniame, pusiau mitologiniame japonų tekste – Kodžiki – pasakojama, kaip Jimmu stiprino savo valdžią. Esą jis surengė puotą ir jos metu išžudė visus savo politinius priešininkus.
Kaip ir per Kruvinąsias Vestuves, skerdynės prasidėjo nuo dainos, kurią dainavo pats Jimmu.