„Šie žmonės kaltinami tuo, kad jiems tenka atsakomybė už didžiausią ir katastrofiškiausią karą žmonijos istorijoje. Jie kaltinami didžiulio masto pavergimu, plėšikavimu ir žmogžudystėmis“, – sakė vyriausiasis prokuroras, Niurnbergo tribunolo patarėjas Telfordas Tayloras. Toks buvo „IG Farben Industry“ teismo proceso 1947-aisiais įžangos žodis.
Kiti karo nusikaltimų teismo procesai apėmė Dachau procesus dėl karo nusikaltimų, įvykdytų prieš Amerikos piliečius ir karinį personalą, rengtus buvusioje koncentracijos stovykloje.
Visuose teismo procesuose nacių karo nusikaltėliai buvo nuteisti už siaubingus nusikaltimus žmoniškumui, tačiau kai kuriems iš jų po kelerių bausmės atlikimo metų nuosprendžiai buvo sušvelninti arba jie arba dėl su Šaltuoju karu susijusių ekonominių ar politinių priežasčių sulaukė malonės.
Historyhit.com kviečia prisiminti aštuonis karo nusikaltėlius, sulaukusius santykinai nedidelių bausmių arba nuosprendžio sušvelninimo.
1. Friedrichas Flickas
„Flick KG“, vadovas F. Flickas buvo nuteistas septyneriems metams (įskaitant jau kalėtą laiką) už karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmoniškumui, apimančius okupuotose teritorijose vykusį civilių vertimą dirbti vergiškomis sąlygomis ir tą pačią veiklą koncentracijos stovyklose bei gamyklų plėšimą ir nusavinimą.
Atlikęs bausmę ir paleistas F. Flickas netrukus tapo turtingiausiu Vakarų Vokietijos žmogumi Šaltojo karo metu ir didžiausiu „Daimler-Benz“ dalininku.
2. Fritzas ter Meeris
1948-aisiais chemijos konglomerato „IG Farben“ valdybos narys F. ter Meeris buvo nuteistas septyneriems metams kalėjimo už plėšimą ir kalinių pavergimą Aušvice. Jis buvo paleistas 1950-aisiais, o 1956-aisiais tapo „Bayer AG“ (buvusios „IG Farben“ dalies) pirmininku.
3. Alfriedas Kruppas
„Krupp Industries“ vadovas už tokius nusikaltimus žmoniškumui kaip suaugusiųjų ir vaikų pavergimas darbui buvo nuteistas 12 metų kalėjimo, taip pat konfiskuota visa jo nuosavybė. Po trejų metų JAV vyriausiasis komisaras Vokietijoje Johnas J. McCloy‘us surengė malonės suteikimo ir nuosavybės grąžinimo procesą.
4. Karlas Dönitzas
Nacių karinio jūrų laivyno vadas K. Dönitzas, trumpai pabuvęs Vokietijos vadovu, buvo pripažintas kaltu dėl įsitraukimo į agresyvų karą ir karo nusikaltimus, įskaitant povandeninių laivų karą be apribojimų. Jis buvo nuteistas 10 metų nelaisvės.
K. Dönitzas dėl savo nusikaltimų neatgailavo. Atlikęs bausmę, jis tapo sėkmingu rašytoju, gavo kapitono pensiją ir sulaukė garbingo 89 metų amžiaus.
5. Martinas Sandbergeris
M. Sandbergeris, SS divizijos vadas, SD vadas Estijoje ir gestapo vadas Veronoje, buvo atsakingas už tūkstančių žydų, komunistų, romų ir psichikos ligonių sulaikymą ir nužudymą. Jis buvo nusiųstas į Estiją vykdyti masinės žmogžudystės – Hitlerio nurodymu žudyti žydus.
M. Sandbergeris sulaukė mirties nuosprendžio, tačiau nuosprendžio vykdymas buvo atidėtas, o galiausiai jis sulaukė J. J. McCloy‘as malonės ir 1958-aisiais buvo paleistas. M. Sandbergeris mirė 2010-aisiais, būdamas 98-erių.
6. Ernstas von Weizsäckeris
E. von Weizsäckeris, SS brigadefiureris, valstybės sekretorius, ambasadorius prie Šventojo Sosto, apsimetė palaikantis antinacistinį judėjimą.
Jis buvo nuteistas septyneriems metams nelaisvės už bendradarbiavimą išsiunčiant Prancūzijos žydus į Aušvicą. Tačiau E. von Weizsäckeris sulaukė J. J. McCloy‘aus pagalbos ir buvo paleistas prabėgus vos trejiems metams ir trims mėnesiams.
Malmedi skerdynių teismo procesas
1944-aisiais Belgijoje netoli Malmedi vokiečiai nužudė 84 sučiuptus amerikiečių karo belaisvius. Per kelias kitas dienas ta pati divizija įvykdė dar keletą skerdynių – mirčių skaičius išaugo iki 363 karo belaisvių ir 11 civilių.
7. Joachimas Peiperis
J. Peiperis, vyresnysis SS leitenantas ir asmeninis Heinricho Himmlerio adjuntantas, buvo nuteistas mirties bausme už savo vaidmenį Malmedi skerdynėse, tačiau nuosprendis vėliau buvo sušvelnintas – jis turėjo kalėti iki gyvos galvos.
Kalėjime praleidęs tik 11 su puse metų, 1956-aisiais jis buvo paleistas, gavo darbą „Porsche“ ir tęsė bendravimą su draugais iš SS ir organizacijomis. Vėliau J. Peiperis tapo automobilių srities žurnalistu ir vertėju. 1972-aisiais jis išėjo į pensiją Prancūzijoje, o 1976-aisiais šioje šalyje po užpuolimo jo namuose buvo rasti J. Peiperio palaikai.
8. Josefas Dietrichas
Waffen-SS generolas ir Ilgųjų peilių nakties dalyvis J. Dietrichas buvo nubaustas mirties bausme. Vėliau nuosprendis buvo sutrumpintas iki 25 metų, iš kurių jis kalėjo tik 10. Vėliau jis kalėjo dar 19 mėnesių už savo veiksmus Ilgųjų peilių nakties metu.
Nors J. Dietrichas negavo valstybinės pensijos, buvę jo kareiviai aprūpino jį patogiam gyvenimui reikalingomis priemonėmis iki pat 1966-aisiais ištikusios mirties.
