Šis uolus katalikas buvo artimas velioniui Lenkijos prezidentui Lechui Kaczynskiui, kuris 2010-aisiais žuvo lėktuvo katastrofoje, ir vadina save jo „dvasiniu įpėdiniu“.
A.Duda pasakojo, kad likus dviem dienoms iki lemtingojo skrydžio prezidentas pasakė jam, kad artėja kartų pasikeitimas ir dabar jis kartu su savo bendraamžiais turės prisiimti atsakomybę už šalies ateitį.
„Kai po katastrofos tai prisiminiau, mane nukrėtė šiurpas“, - sakė jis laikraščiui „Rzeczpospolita“.
Vis dėlto A.Duda tapo geriau žinomas visuomenei tik po to, kai Lecho brolis dvynys Jaroslawas Kaczynskis - buvęs vyriausybės vadovas ir dabartinis konservatyvios partijos „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) lyderis - paskelbė jį kandidatu į prezidentus.
PiS yra didžiausia opozicinė partija ir valdančiosios centristinės pakraipos Pilietinės platformos (PO) politinė varžovė.
PO į valdžią atėjo 2007-aisiais, pakeitusi dvejus metus šaliai vadovavusią PiS vyriausybę.
Pietiniame Krokuvos mieste 1972 metų gegužės 16 dieną gimęs A.Duda dainavo berniukų chore ir buvo harceras, kaip Lenkijoje vadinami skautai. Vėliau jis Jogailos universiteto, kuris yra seniausia mokslo institucija Lenkijoje, Teisės ir administravimo fakultete baigė teisės studijas, o 2005 metais įgijo daktaro laipsnį.
Tais pačiais metais jis įkūrė savo teisės biurą. Jogailos universitete jis dėstė administracinę teisę nuo 1997 metų, o šiuo metu yra išėjęs neapmokamų atostogų.
Kai PiS 2005 metais atėjo į valdžią, A.Duda nuo 2006 metų rugpjūčio iki 2007 metų lapkričio ėjo teisingumo viceministro pareigas. Jis taip pat dirbo PiS frakcijos Seime patarėju ir padėjo parengti vieną svarbiausių šios partijos teisės aktų - liustracijos įstatymą, pagal kurį valstybės tarnyboje dirbantys asmenys turėjo būti patikrinti dėl galimų ryšių su buvusiomis komunistinėmis saugumo struktūromis.
Iš teisingumo viceministro pareigų A.Duda pasitraukė, kad taptų L.Kaczynskio patarėju.
Būdamas 38-erių jis 2010 metais balotiravosi į Krokuvos meto postą. Nors Lenkijos istorinės sostinės vadovu jam tapti nepavyko, jis tapo Krokuvos tarybos nariu. 2011 metais jis buvo išrinktas į Seimą, o pernai - į Europos Parlamentą.
A.Duda niekuomet neneigė savo ryšių su PiS ir šios politinės jėgos lyderiais, bet po rinkimų tesėjo savo pažadą pergalės atveju pasitraukti iš pasitraukti iš šios opozicinės partijos, kad galėtų „tarnauti visai visuomenei“.
Dosnios socialinės išmokos
Savo ugningose rinkimų kampanijos kalbose A.Duda žadėjo lenkams įvairias socialines išmokas, papildomas mokesčių lengvatas daugiavaikėms šeimoms, taip pat tikino, jog sumažins pensinį amžių, kurį PO vyriausybė padidino iki 67 metų.
Nemažai apžvalgininkų sutinka, kad šių A.Dudos pažadų įgyvendinimas būtų pernelyg sunki našta Lenkijos ekonomikai, kuri yra didžiausia Rytų Europoje.
„Jo pažadai smarkiai prasilenkia su prezidento galiomis, o jo dosnūs ekonominiai siūlymai galėtų sužlugdyti netgi (gerokai didesnį) Vokietijos biudžetą“, - sakė politologas Radoslawas Markowskis iš Politikos mokslų akademijos.
Užsienio politikos srityje, tvyrant nerimui dėl Rusijos veiksmų kaimyninėje Ukrainoje, A.Duda žada stiprinti Lenkijos ryšius su NATO ir nori, kad šalyje būtų dislokuoti nuolatiniai Aljanso karių batalionai.
„Lenkijai geriausias veiksmų planas būtų amerikiečių karių dislokavimas jos teritorijoje. Tai vienintelis būdas garantuoti šalies saugumą“, - aiškino jis.
A.Duda sako, kad nepritaria šalies narystei euro zonoje, kol „lenkų gyvenimo lygis yra žemesnis negu vokiečių ar olandų“.
Jis siūlo, kad Lenkija turėtų atsisakyti užsienio investuotojų bankininkystės sektoriuje. Apie trečdalis Lenkijos pelningų ir pakankamai kapitalo turinčių bankų priklauso užsieniečiams.
Jis pritarė Šveicarijos frankais nominuotų būsto paskolų konvertavimui į zlotus taikant rekordiškai žemą valiutų kursą, o tai bankams reikštų milijardus zlotų nuostolių. Jis taip pat reikalauja naujo mokesčio bankų turtui, kurį Vengrijoje jau įgyvendino premjeras Viktoras Orbanas.
„Reikia dirbti dėl Lenkijos ekonomikos, kad imtume artėti prie realios gerovės, o ne gerovės popieriuje“, - sakė jis prieš antrąjį rinkimų turą.
A.Duda prisidėjo prie kreipimosi į teismą dėl įstatymo projekto, numatančio įvesti griežtesnę Lenkijos kredito unijų tinklo valstybinę priežiūrą, ir sulaukė oponentų kritikos, kad dėl šio žingsnio buvo atidėtas svarbaus įstatymo priėmimas ir iškilo grėsmė finansų sistemos stabilumui.
Jis, kaip ir įtakinga šalies Katalikų Bažnyčia, pasisako prieš dirbtinį apvaisinimą ir griežtai kritikavo 2011 metų Stambulo konvenciją - pirmąjį privalomą teisinį instrumentą pasaulyje, skirtą kovai su smurtu prieš moteris ir jo prevencijai, kurį Lenkija ratifikavo praėjusį mėnesį.
Naujasis lyderis pasisako už tai, kad būtų priimta konstitucijos pataisa, kuri garantuotų, kad dėl piliečių iniciatyvų, surinkusių mažiausiai milijoną parašų, automatiškai būtų rengiami referendumai. Šiuo metu Seimas gali vetuoti piliečių iniciatyvas, ir tai daro.
A.Dudos, kuris yra didžiulis slidinėjimo entuziastas, tėvas Janas Tadeuszas Duda - elektrotechnikos specialistas, technikos mokslų profesorius ir savivaldos politikas, o motina Janina Milewska-Duda - chemijos profesorė.
1994 metų gruodžio 21 dieną A.Duda vedė Agatą Kornhauser-Dudą, kuri yra mokytoja. 43 metų pirmoji Lenkijos ponia baigė germanistikos studijas ir 17 metų mokino vokiečių kalbą Krokuvoje įsikūrusiame Karaliaus Jono III Sobieskio licėjuje.
Pora, kuri susituokė prieš 21 metus, augina dvidešimtmetę dukterį Kingą.
A.Dudos uošvis yra rašytojas, poetas ir literatūros kritikas Julianas Kornhauseris.
A.Duda yra šeštasis Lenkijos prezidentas nuo tada, kai šalis 1989-aisiais atsikratė komunizmo.