„The Interpreter“ skelbia apie A. Illarionovo tyrimą.
Jis išanalizavo Maskvos juodąjį sąrašą ir išvadas paskelbė savo tinklaraštyje. A. Illarionovo tvirtinimu, duomenys rodo keletą dalykų.
Pirma, jie leidžia suprasti, kad „Kremlius paskelbė karą didelei dabartinio Europos politinio elito daliai. Antra, jie rodo, kad Maskva puola visus politiniame spektre esančius europiečius, o ne tik kažkurią spektro dalį.
Trečia, sąrašas, kuriame įtrauktos 17 iš 28 ES narių politinės figūros, atspindi Kremliaus pasaulėvaizdį ir darbotvarkę tuo, kad galima pastebėti esminę takoskyrą tarp „fronto linijos valstybių (Baltijos šalių, Skandinavijos šalių, Lenkijos ir Rumunijos)“ ir likusios Europos.
Pirmoji šalių grupė yra žymiai smarkiau baudžiama nei antroji.
A. Illarionovas pažymi, kad 11 ES narių – Austrija, Vengrija, Slovakija, Kroatija, Slovėnija, Italija, Malta, Kipras, Portugalija, Liuksemburgas ir Airija – sąraše neturi nei vieno atstovo.
Tuo tarpu Lenkija jų turi daugiausia (18), o Estija – daugiausia vertinant pagal gyventojų skaičių (milijonui tenka 5,8 žmogaus).
„Tai visiškai atitinka Kremliaus viziją ir strateginį planą padalyti Europą (ir visą Vakarų pasaulį) į dvi dalis: „anglosaksiškas – skandinaviškas fronto linijos valstybes“, kurias Maskva įsivaizduoja kaip savo oponentus, ir „kontinentines – Pietų valstybes“, kurios vis dar gali būti sąjungininkės“, – aiškina A. Illarionovas.
Tačiau A. Illarionovas pabrėžia, kad sąrašas parodo dar daugiau: „Dabartinis Rusijos režimas ne tik nesistengia pasiekti sprendimo ar kompromiso su Vakarais, bet ir sąmoningai mėgina gilinti konfliktą, išplėsti jo apimtį“.
A. Illarionovas teigia, kad dabar Maskva yra įsitraukusi į karą „prieš visą Europos Sąjungą“. Tačiau Maskva turi apgalvoti tikėtinas šios kovos pasekmes: „Nuo barbariškų Viduramžių puolimų laikų Europos istorijoje nėra pavyzdžio, kuomet prieš ją nukreipta agresija būtų pasibaigus sėkmingai“.