Lėktuvas virš Donecko srities katastrofą patyrė 2014 m. liepos mėn.
„Rusijos veto – įtikinamas Rusijos separatistų kaltės ir tiesioginio ryšio tarp Kremliaus ir nekaltų žmonių nužudymo įrodymas. Organizatoriai ir žudikai neišvengiamai bus nubausti. Pasaulis tęs teisingumo paieškas.
Kaltininkams bausmės išvengti nepavyks. Negalima leisti Rusijai sunaikinti tarptautinių santykių sistemą ir pakenkti Saugumo Tarybos ir JTO autoritetui. Kartu su mūsų tarptautiniais partneriais pradedame plano B įgyvendinimą“, - pranešė A. Jaceniukas, rašo lb.a.
Ką reiškia planas B, A. Jaceniukas kol kas nepaaiškino.
Jau anksčiau Ukrainos atstovas JTO Jurijus Sergejevas pareiškė, kad tribunolas dėl Malaizijos lėktuvo katastrofos vis tiek bus įsteigtas, net jei Rusija tam ir prieštaraus.
Ukrainos vidaus reikalų ministerijos atstovė Mariana Beca taip pat yra teigusi, kad JTO Saugumo Tarybos rezoliuciją, kurią liepos 29 d. vetavo Rusija, inicijavusių šalių penketukas turi alternatyvų variantą.
„Šalių iniciatorių penketukas turi planą B, tačiau dabar nenorėtume atskleisti detalių, nes esame sutelkę dėmesį į rezoliucijos dėl tribunolo steigimo įgyvendinimą. Neigiamo balsavimo atveju elgsimės atitinkamai“, - pareiškė M. Beca.
Australiją ir Nyderlandus papiktino Rusijos sprendimas
Australiją ir Nyderlandus papiktino Rusijos sprendimas vetuoti Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliuciją, įpareigojančią įkurti tribunolą, kuris teistų asmenis, atsakingus už pernai Rytų Ukrainoje įvykusią Malaizijos oro linijų lėktuvo katastrofą, nusinešusią 298 žmonių gyvybes, skelbia „Laisvosios Europos radijas“.
Nyderlandų premjeras Markas Rutte pareiškė, kad Rusijos žingsnis pasinaudoti veto teise itin nuliūdino, tačiau nenustebino. Ministras pirmininkas pridūrė, kad šalys, dalyvaujančios Nyderlandų vadovaujame tyrime, dabar ieškos kitų teisinių galimybių tarptautiniame ir nacionaliniame lygmenyse. Premjero teigimu, negalima leisti, kad nelaimės kaltininkai išvengtų bausmės.
„Savo veiksmais Rusija parodė visišką nepagarbą šeimų teisei žinoti, kas yra atsakingas, ir pamatyti, kaip šie nusikaltėliai sulaukia teisingumo“, – piktinosi Australijos premjeras Tony Abbottas.
Rusija kaltina Kijevą 2014 m. liepą numušus orlaivį ir teigia pasinaudojusi veto teise, kadangi Maskvai nebuvo leista patekti į katastrofos vietą teritorijoje, kontroliuojamoje prorusiškų separatistų.
Kokios bus pasekmės?
Rusijos veto dėl Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybos rezoliucijos steigti tribunolą MH17 reisą vykdžiusio Malaizijos oro linijų lėktuvo katastrofai tirti užkerta kelią tarptautinei bendruomenei priversti valstybes bendradarbiauti nustatant katastrofos kaltininkus.
Pagal JT Chartiją visos JT šalys narės turi pritarti JT Saugumo Tarybos steigiamam tribunolui, nors bet kokį kitą tarptautinį teismą šalys gali ignoruoti, jei tik nori, rašo rferl.org.
Tarptautinės teisės profesorius iš Leideno universiteto Nyderlanduose Ericas de Brabandere‘is mano, kad jei Saugumo Taryba steigtų tribunolą pagal JT Chartijos 7-ąjį straipsnį, visos JT šalys narės privalėtų bendradarbiauti.
E. de Brabandere’io teigimu, be šio privalomo aspekto bet koks tarptautinis teismas rizikuoja būti neefektyvus.
Dėl Rusijos sprendimo vetuoti rezoliuciją JT šalys narės atsidūrė sudėtingoje situacijoje.
Nyderlandai, Malaizija, Australija ir Belgija – visos šios šalys neteko savo piliečių per katastrofą – inicijavo šią rezoliuciją kartu su Ukraina, nes tikėjosi, kad įsteigus tribunolą pavyktų surinkti informaciją, kurios nepavyko gauti vykdant Nyderlandų vadovaujamą tyrimą. Turima omenyje informacija, kurią galima būtų gauti apklausus rusų pareigūnus ir iš oficialių Rusijos šaltinių.
Vis dėlto dabar šioms šalims teks ieškoti kitų būdų už JT Saugumo Tarybos ribų, nors jau dabar puikiai žinoma, kad Maskva saugiai gali ignoruoti bet kokį kitą tribunolą kaip neprivalomą.
Egzistuoja galimybė steigti tribunolą, remiantis jungtine valstybių pasirašyta sutartimi. Tarptautinis Baudžiamasis Teismas (TBT) Hagoje įsteigtas pagal sutartį, dėl kurios buvo deramasi JT. Derybose dalyvavo šalys, remiančios idėją steigti nepriklausomą teisinę instituciją, skirtą genocidu, nusikaltimais žmogiškumui ir karo nusikaltimais kaltinamų asmenų apklausoms vykdyti.
Vis dėlto TBT pavyzdys liudija, kaip paprastai valstybės, nepasirašiusios šios sutarties, gali tokius teismus ignoruoti. Sudano prezidentui Omarui al Bashirui TBT pateikė kaltinimus dėl karinių bombardavimų ir prieš civilius nukreiptų atakų vykdymo Darfure, tačiau jis ir toliau sėkmingai eina Sudano prezidento pareigas, gali keliauti į bet kurias šalis, nėra siekiama jį areštuoti ir atgabenti į Hagą.
Egzistuoja dar vienas variantas. Piliečių per MH17 reisą vykdžiusio Malaizijos oro linijų lėktuvo katastrofą netekusios valstybės gali iškelti bylas savo pačių teismuose.
Vis dėlto tenka pripažinti, kad toks variantas taip pat neduotų apčiuopiamų rezultatų, nes prokurorui kažin ar pavyktų priversti Rusijos pareigūnus bendradarbiauti, taigi būtų itin sudėtinga įveikti pasipriešinimą.
E. de Brabandere’as teigia, kad vienintelė priežastis, dėl kurios piliečių netekusios šalys galėtų steigti tarptautinį tribunolą, - tai siekis tęsti tyrimą ir išsiaiškinti ne tik faktus, atskleidžiančius, kas gi iš tiesų įvyko, bet ir sužinoti, kas nurodė įvykdyti ir įvykdė šį išpuolį.
„Šiuo metu iš esmės nei Rusija, nei separatistai Ukrainoje nebendradarbiauja“, - patikino jis.
„Saugumo Tarybos rezoliuciją remiančios šalys siekia įvykdyti tyrimą, apklausti ir nustatyti už tai atsakingus asmenis. Taigi vienas rimčiausių iššūkių – ne tik sužinoti, kas atsitiko, bet ir išsiaiškinti, kas atsakingas už tai, kas atsitiko“, - pridūrė jis.
Nutekinta Nyderlandų tyrėjų ataskaitos pirminė versija rodo, kad atsakomybė dėl lėktuvo katastrofos gula ant separatistų ir galimai Rusijos karių pečių. Taip pat nutekintame dokumente teigiama, kad 2014 m. liepos 17 d. MH17 reisą vykdęs lėktuvas buvo numuštas į jį iš sistemos „Buk“ paleidus raketą „žemė-oras“.
Rusija ir separatistai savo ruožtu neigia prisidėję prie katastrofos, o Maskva tikina, kad keleivinį lėktuvą numušė Ukrainos karinės pajėgos.