Apie tai jis pareiškė penktadienį per susitikimą su Baltarusijos Nacionalinio susirinkimo V ir VI šaukimo parlamentarais, skelbia RIA „Novosti“.
„Mes kartu su Rusijos žmonėmis, rusais, ginsime mūsų bendrą Tėvynę ne mažiau svarbia Rusijai vakarų kryptimi <...> Mes mirsime čia, gindami Baltarusiją ir Rusiją“, – pareiškė A. Lukašenka.
Jis pažymėjo, kad „Baltarusijos kariuomenė apginkluota pačiais moderniausiais ginklais ir gali duoti atkirtį bet kokiam agresoriui“.
„Mes galime kalbėti apie visišką mūsų kariuomenės modernizavimą, mes jį praktiškai baigėme. Mes ją pritaikėme tiems galimiems karams, kurie gali būti pradėti prieš mūsų valstybę – nuo kovos informacinėje erdvėje iki karštojo karo“, – dėstė Baltarusijos lyderis.
Kaip pažymi agentūra BELTA, A. Lukašenka parlamentarams sakė, kad Minskas neketina su niekuo kariauti, ir ginkluojasi tik siekdamas išgąsdinti priešininką: „Mes nesiruošiame su niekuo kariauti. Mes paprasčiausiai ruošiamės ginti savo interesus, ir mes tai darome ne dėl karo. Mes tai darome, kad visi, kas nori su mumis kariauti, matytų – pačių pavojui, pačių nenaudai.“
„Daugelis veikia iš jėgos pozicijos, todėl ir man nereikia prikaišioti, kad mėginu sustiprinti savo valstybę. Vykdykite mūsų atžvilgiu normalią politiką ir jūs visada turėsite pačią draugiškiausią valstybę“, – sakė A. Lukašenka.
Savo pasisakyme Baltarusijos prezidentas prisiminė Siriją, kur žūva vaikai ir niekuo nekalti taikūs gyventojai.
„Kodėl demokratinės valstybės, kurios subombardavo ir bombarduoja Siriją, apie tai negalvoja? Nori apsisaugoti nuo pabėgėlių bangos. Čia tik vienas kelias: padėkite šioms valstybėms atsistoti ant kojų, sukurkite gamybą, kad žmonės ten dirbtų. Kodėl to nedarome?“ – klausė Baltarusijos diktatorius.
A. Lukašenka prisiminė seną nuoskaudą dėl Rusijos nepristatytų „Iskander“. Anot jo, Rusija iš Baltarusijos kariuomenės gali tikėtis palaikymo Vakarų kryptimi.
„Man regis, 170 milijonų dolerių sumokėjo, pasiėmė „S-300“, pas save suremontavo, modernizavo ir atidavė ginklavimuisi“, – sakė jis.
Tuo pat metu Baltarusijos prezidentas sukritikavo Rusiją už tai, kad ji nepristatė Baltarusijai operatyvinių-taktinių raketų kompleksų „Iskander“.
Pasak jo, „dėl kai kurių jėgų suaktyvėjimo“ Minskas siūlo Maskvai atgabenti į respubliką „Iskander“ kompleksus, tačiau galiausiai nesulaukęs paramos, buvo priverstas organizuoti ginklų gamybą pas save – raketų sistemas „Polonez“.
„Tai kas gaunasi: gindamas jus, aš turiu ateiti pas jus ir dar automatą nusipirkti? Tai normalu?“ – stebėjosi Baltarusijos prezidentas.
Apie raketų kompleksų „Iskander“ tiekimo karinių oro pajėgų perginklavimui Baltarusijos kariškiai garsiai svajojo nuo 2007 metų. Kaip 2014 metais rašė Baltarusijos interneto svetainė „Vojenno-političeskoje obozrevanije“, „operatyvinių-taktinių raketų kompleksų „Iskander“ ir zenitinių raketų sistemų „S-400“ atsiradimo Baltarusijoje klausimas buvo pradėtas sieti su Jungtinių Amerikos Valstijų suaktyvinta veikla dislokuojant Europoje strateginės priešraketinės gynybos elementus“.
Tačiau dėl nepakankamo gamybos pajėgumo Maskva nusprendė atidėti šiuolaikinių gynybos sistemų tiekimą eksportui, o „Rosoboroneksport“ direktorius Anatolijus Izaikinas pareiškė, kad tokių sistemų tiekimas bus vykdomas tik Rusijos ginkluotosioms pajėgoms.
Politologas, agentūros „BelaPAN“ analitinės tarnybos vadovas Aleksandras Klaskovskis 2016 metų birželį „BBC Rusijos tarnybai“ sakė, kad A. Lukašenka užslėpė nuoskaudą dėl „Iskander“: „Ilgą laiką Baltarusijos vadovas tikėjosi Rusijos pagalbos aprūpinant Baltarusijos kariuomenę raketomis. Tačiau Rusija nepanoro čia paremti peties, teko savomis jėgomis ir padedant broliškai Kinijai sukurti štai tokį baltarusišką keršto ginklą. Nuoskaudą dėl to, kad Rusija neduoda šiuolaikinės ginkluotės, be kitų savo nuoskaudų, A. Lukašenka taip pat užslėpė“.
Kito karo reikalų eksperto Aleksandro Alesino vertinimu, „Polonez“ savo charakteristikomis atitinka Rusijos operatyvinį-taktinį kompleksą „Iskander“. „Tiksliau, jo versijos „M“ su šūvio atstumu iki 500 kilometrų, nes eksportinės versijos „E“ atstumą (280 kilometrų) jau netrukus „Polonez“ gali pasiekti ir net pranokti“, – pažymėjo ekspertas.