Pastarosiomis savaitėmis abi Korėjos likvidavo ar demilitarizavo po 11 sargybos postų. Tai numatyta rugsėjį Pchenjane vykusiame susitikime šalių lyderių pasirašytuose susitarimuose, kuriais siekiama mažinti įtampą dvišaliuose santykiuose.
Gynybos viceministras Suh Choo-sukas žurnalistams sakė, kad abi Korėjos sutarė ateinantį trečiadienį surengti vienos dienos abipusę buvusių pasienio postų patikrą. Anot jo, abi šalys pasiųs po 11 karinių inspektorių grupių, apžiūrėsiančių vienuolika pasienyje likviduotų postų.
Suh Choo-sukas sakė, kad abipusė patikra liudija tarp abiejų šalių kariuomenių atsiradusį pasitikėjimą.
Šie pasienio postai veikė 248 km ilgio Demilitarizuotojoje zonoje, kuri dalija Korėjos pusiasalį ir yra viena labiausiai militarizuotų vietovių pasaulyje. Manoma, kad šioje zonoje, kur nekart buvo prasiveržęs smurtas ir pralieta daug kraujo, yra apie 2 mln. minų.
Pagal rugsėjį pasiektus susitarimus, Korėjos taip pat ėmėsi žingsnių demilitarizuoti šioje zonoje esantį Panmundžomo paliaubų kaimelį, sustabdė šaudymo koviniais ginklais pratybas pasienyje ir pradėjo šalinti minų laukus, kad būtų galima vykdyti per Korėjos karą žuvusių karių palaikų bendras paieškas.
Šie žingsniai sulaukė griežtos reakcijos iš Pietų Korėjos konservatyviojo sparno veikėjų, tvirtinančių, kad liberaliai prezidento Moon Jae-ino vyriausybei nederėjo sutikti su tokiomis įprastinės ginkluotės mažinimo programomis, kai Šiaurės Korėja tebekelia didžiulę branduolinę grėsmę.
Dabar Pietų Korėja Demilitarizuotojoje zonoje turės maždaug 50 sargybos postų, o Šiaurės Korėja – 150, nurodo gynybos ekspertai iš Pietų Korėjos.
JAV vadovaujamos diplomatinės pastangos dėl Šiaurės Korėjos branduolinės programos pastaraisiais mėnesiais faktiškai nedavė jokių rezultatų, todėl auga skepticizmas dėl Pchenjano miglotų įsipareigojimų atsisakyti branduolinių ginklų.