Rusijai išties smarkiai nepasisekė, kai vienintelis šalies lėktuvnešis patyrė avariją, bandant jį išplukdyti iš didžiausio šalyje plaukiojančio remonto doko. Tai buvo vienintelis dokas, dėl savo dydžio tinkantis Rusijos karinio jūrų laivyno flagmanui, rašo rferl.org.
Dar blogiau yra tai, kad kelių dešimtmečių senumo dokas dabar guli Kolos įlankos dugne netoli pagrindinio Šiaurės poliaračio miesto Murmansko.
Tačiau ir tuo blogos naujienos Rusijai gali dar nesibaigti.
Net jei dokas ir bus iškeltas į paviršių, jo gali nebepavykti sutaisyti. Tai reiškia, kad vienintelis Rusijos lėktuvnešis, keletas didžiausių laivyno laivų ir mažiausiai vienas strateginis atominis povandeninis laivas gali būti neprižiūrimi ir neremontuojami ilgus mėnesius, o galbūt ir metus.
Tai tikrai nėra nereikšminga nesėkmė, turint omenyje Kremliaus pastangas atnaujinti šalies laivyną. Ekspertų teigimu, šios pastangos žengia koja kojon su visų Rusijos ginkluotųjų pajėgų modernizavimu.
„Tai labai rimta Rusijos karinio jūrų laivyno problema, nes jie neturi jokio panašaus dalyko“, – sako ilgą laiką Rusijos kariuomenę tyrinėjantis analitikas Pavelas Felgenhaueris.
Švedijoje aštuntojo dešimtmečio pabaigoje pastatytas PD-50 plaukiojantysis dokas nuskendo spalio 30-ąją remontuojant „Admiral Kuznetsov“ – senstantį 50 tūkst. tonų sveriantį sovietų sukurtą lėktuvnešį.
Dėl dažnų avarijų ir nesėkmių su orlaiviais, įskaitant ir nutikusias per pastarąsias operacijas Sirijoje, lėktuvnešis tapo Vakarų apžvalgininkų pajuokos objektu.
Incidento metu ant „Admiral Kuznetsov“ užvirto sunkus kranas ir pramušė lėktuvnešio denio borte skylę. Neaišku, kas sukėlė incidentą. Kai kurios Rusijos žiniasklaidos priemonės spėliojo, kad „Admiral Kuznetsov“ galbūt būtų nukentėjęs dar labiau, jei laiku nebūtų buvęs pajudintas iš PD-50.
Per incidentą sužeisti keturi darbininkai. Vienas darbininkas dingo ir iki šiol nėra rastas – manoma, jog jis žuvo.
Dėl savo dydžio dokas buvo tinkamas ne tik „Admiral Kuznetsov“, bet ir kitiems karo laivams remontuoti, pavyzdžiui, kreiseriams „Piotr Velikij“ ir „Admiral Nachimov“. Pasak P. Felgenhauerio, jis taip pat buvo naudojamas remontuojant strateginį atominį povandeninį laivą „Dmitrij Donskoj“.
Rusija turi kitų plaukiojančiųjų dokų, tačiau jie tinkami tik mažesniems laivams remontuoti – kreiseriams ar sparnuotųjų raketų povandeniniams laivams. Baltojoje jūroje Severodvinsko uoste, nutolęs aštuonis šimtus kilometrų į pietryčius, esantis plaukiojantysis dokas yra mažesnis, tačiau pajėgus priimti strateginius atominius povandeninius laivus, taip pat netgi ir „Admiral Nachimov“, nors spaudos pranešimuose teigiama, jog darbuotojams buvo itin sudėtinga vien įplukdyti „Admiral Nachimov“ į doką.
Kitas artimiausias panašaus dydžio dokas yra Didžiojo Kamenio uoste netoli Vladivostoko – iki jo lauktų 10 tūkst. kilometrų kelionė sausuma į rytus ir dar gerokai ilgesnis kelias jūra, o „Admiral Nachimov“ nėra tinkamas tokiai kelionei.
„Panašu, kad ši istorija liūdnai pagarsės Rusijos laivų statybos ir remonto pramonės metraščiuose“, – Michaelas Kofmanas, Vašingtono „smegenų centro“ CNA analitikas, rašė kitą dieną po incidento paskelbtame savo tyrime.
Lapkričio 7-ąją naujienų agentūrai TASS pateikdamas savo komentarą, Rusijos jungtinės laivų statybos korporacijos (OSK) vadovas Aleksejus Rachmanovas sakė, kad kiti laivai, išskyrus „Admiral Kuznetsov“, turi kitų alternatyvų remontui.
„Šiuo atžvilgiu nematome jokių ypatingų problemų“, – tvirtino A. Rakhimovas.
Ilgiems aukštų naftos kainų metams padėjus pripildyti valstybės iždą, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas siekė atkurti Rusijos karinius pajėgumus.
Šios pastangos paspartėjo po 2008-ųjų karo su Gruzija, kuris atskleidė esminius operacijų, taktikos ir ginkluotės trūkumus.
Rusijos karinis jūrų laivynas buvo įtrauktas į šiuos paspartintus modernizacijos procesus, jam buvo suteiktas prioritetas 2010–2020-ųjų Kremliaus valstybinėje ginklavimosi programoje, teigiama neseniai paskelbtame nepriklausomo gynybos analitiko, Maskvoje įsikūrusio nepriklausomo Strategijų ir technologijų tyrimų centro nario Antono Lavrovo pranešime.
Jo teigimu, į tai įėjo 24 povandeninių laivų, iš kurių 16 yra branduoliniai, ir 54 didesnių jūrų laivų statyba.
Tačiau 2018-ųjų gegužę „ambicingasis planas tebebuvo didžiąja dalimi neįgyvendintas“, rašė A. Lavrovas. Analitikas tvirtino: „Nėra jokių požymių, kad iki 2020-ųjų bus įvykdyti esminiai patobulinimai, o visi likę plane numatyti laivai bus užbaigti. Modernizacijos ir nuodugnaus kovinių laivų remonto planai taip pat buvo nesėkmingi“.
Dmitrijus Gorenburgas, Harvardo universiteto Daviso centro Rusijos kariuomenės ekspertas, teigia, kad incidentas, ištikęs PD-50, greičiausiai sukels ne tik karinio jūrų laivyno, bet ir keleivinių laivų remonto vėlavimus.
Maskvai taip pat teks pasistatyti kitą panašaus dydžio doką, visgi Rusija neturi tam reikalingos infrastruktūros. Tai galėtų būti įvykdyta netoli Švedijos ar netgi Norvegijos, tačiau 2014-aisiais dėl Krymo okupacijos imtos taikyti Vakarų sankcijos gali tam sutrukdyti.
Doką statyti beliktų kitoms šalims, pavyzdžiui, Kinijai ar Pietų Korėjai, kurios turi tam reikalingą infrastruktūrą ir ilgametę patirtį statant didžiulius vandenynus skrodžiančius laivus ir naftos platformas. Tačiau netgi jei naujojo doko statyba prasidėtų nedelsiant, ji užtruktų kelis mėnesius, o galbūt ir visus metus ar daugiau. O tuomet dokas turėtų būti atvilktas į Murmanską iš Ramiojo vandenyno per Indijos vandenyną, aplink Afriką, per Atlanto vandenyną ir Barenco jūrą.
Su tokiu didžiuliu karo laivu kaip „Admiral Kuznetsov“ galėtų susidoroti Mykolajivo laivų statykla, kurioje sovietmečiu buvo pastatyti didžiausi karinio jūrų laivyno laivai, esanti netoli Ukrainai priklausančios Juodosios jūros pakrantės. Tačiau Kijevas po Krymo okupacijos ir Rusijos remiamo karo Donbaso regione užbaigė bet kokią su gynyba susijusią prekybą su Maskva.
Daugelis Rusijos karinio jūrų laivyno analitikų sutaria, kad „Admiral Kuznetsov“ yra veikiau Rusijos viršūnių tuštybės projektas, o jo karinė nauda netgi ir Sirijos konflikto atveju yra smarkiai apribota.
Išties net ir paskelbę Valstybinę ginklavimosi programą Rusijos kariuomenės planuotojai jau persiorientavo nuo didžiulių karo laivų, dėl kurių Sovietų Sąjungos karinis jūrų laivynas buvo toks grėsmingas, prie mažesnių laivų – fregatų ir korvečių, kurias P. Felgenhaueris vadina „moskitų laivynu“.
Šie laivai su itin tiksliomis sparnuotosiomis raketomis, tokiomis kaip „Kalibr“, suvaidino ryškesnį vaidmenį, ypač Sirijos konflikte, paleisdami raketas iš Viduržemio ar Kaspijos jūros.
Tačiau, kaip sako P. Felgenhaueris, ši idėja atsitrenkė į kitą Rusijos laivų statybos infrastruktūros problemą – Rusijos gamyklų, galinčių gaminti variklius fregatoms ir korvetėms, stoką.
„Admiral Kuznetsov“ išgyvens, nors lėktuvnešis veikiau yra milžiniškas tikros misijos neturintis darinys. Svarbiausioji jo misija yra tiesiog egzistuoti. O kol kas laivas ir toliau išlaiko savo nesėkmių rekordą“, – rašė M. Kofmanas.