Pasak Ahmado Yusufo Nuristani (Ahmado Jusufo Nuristanio), iki vidurdienio (11 val. 30 min. Lietuvos laiku) – per penkias balsavimo valandas – balsavo maždaug 3,5 mln. žmonių, kurių 64 proc. buvo vyrai, o 36 proc. – moterys.
„Šis skaičius iki 17 val. galėjo ... viršyti 7 milijonus“, – sakė jis spaudos konferencijoje. Balsavimas oficialiai baigėsi 17 val. vietos (16 val. 30 min. Lietuvos) laiku.
Balsavimo teisę turėjo maždaug 13,5 mln. žmonių, tad rinkėjų aktyvumas galėjo būti virš 50 proc. – gerokai didesnis nei 2009 metais, kai balsavo maždaug trečdalis rinkėjų.
Buvo nuogąstaujama, kad mažas rinkėjų aktyvumas gali pakirsti naujojo prezidento, kad ir kas juo taptų, legitimumą. Dabartinis prezidentas Hamidas Karzai (Hamidas Karzajus) pasitraukia po maksimalaus leistino šiame poste laiko – dviejų kadencijų.
Reiškia susirūpinimą dėl sukčiavimo
Pagrindiniai kandidatai į Afganistano prezidentus sekmadienį – kitą dieną po to, kai milijonai afganų nepaisydami Talibano grasinimų atėjo balsuoti, – reiškė susirūpinimą, kad balsavimą temdė sukčiavimas.
Pasaulio lyderiai gyrė afganų rinkėjų, kurie masiškai balsavo nepaisydami prasto oro ir didžiulės bauginimo kampanijos, drąsą ir ragino demonstruoti kantrybę, kol vyks ilgas balsų skaičiavimas.
Prieš rinkimus buvo nuogąstavimų, kad gali pasikartoti didelio masto sukčiavimas, kuris temdė prezidento Hamido Karzai perrinkimą 2009 metais, ir kad tai gali pakirsti laimėtojo legitimumą sunkiu metu karo nualintai šaliai.
Buvo pranešimų, kad rinkimų apylinkėse daugelyje šalies vietų trūko balsalapių, todėl kai kurie žmonės negalėto atiduoti savo balso, be to, buvo pareiškimų apie daugkartinį balsavimą.
Tačiau proceso stabilumą žadantis ženklas buvo dviejų pagrindinių kandidatų pareiškimai, kad jie paklus Rinkimų skundų komisijos (RSK) sprendimams.
H.Karzai pasitraukia po dviejų kadencijų, pagal įstatymus nebegalėdamas siekti perrinkimo.
Zalmai Rassoulas, kuris prieš balsavimą buvo laikomas H.Karzai pasirinkimu, sekmadienį per spaudos konferenciją sakė, kad pateikė skundų RSK, bet atsisakė nurodyti detales.
Jis išreiškė įsitikinimą, kad RSK deramai išstudijuos susirūpinimą keliančius dalykus, bet perspėjo: „Jokio prezidento, išrinkto sukčiaujant, Afganistanas nepriims“.
Buvęs Pasaulio banko ekonomistas Ashrafas Ghani, kuris pareiškė, kad pagal preliminarius rezultatus pirmauja, išreiškė panašią poziciją.
„Yra pranešimų apie rimtą sukčiavimą keliose vietose, bet viskas yra užfiksuota dokumentuose ir bus perduota RSK ištirti“, – parašė jis savo oficialioje „Twitter“ paskyroje.
„Norėčiau patikinti visus afganus, (nesvarbu), ar jie balsavo už mus, ar ne, kad mes suformuosime visus apimančią vyriausybę, kuri vienodai elgsis su visais afganais“, – pridūrė jis.
Kad ir kas iškils laimėtoju po ilgo balsų skaičiavimo ir apeliacijų nagrinėjimo proceso, jo lauks kova su Talibanu be JAV vadovaujamų pajėgų pagalbos.
Trečias iš pagrindinių kandidatų, Abdullah Abdullah, kuris liko antras per 2009 metų rinkimus, sakė, kad jo komanda taip pat pateikė skundų.
„Deja, iš šimtų mūsų tėvynainių buvo atimtos jų teisės dėl balsalapių trūkumo. Procesas nebuvo be trūkumų, – sakė jis. – Užregistravome skundus dėl sukčiavimo“.
Apskaičiuota, kad balsavo maždaug 7 mln. žmonių – daugiau kaip 50 proc. rinkėjų, pranešė Nepriklausoma rinkimų komisija. Tai didžiulis rinkėjų aktyvumo padidėjimas nuo 2009 metų, kai balsavo tik maždaug trečdalis tokią teisę turinčių afganų.
Preliminarūs rezultatai turi būti paskelbti balandžio 24 dieną ir jeigu nė vienas kandidatas nebus gavęs daugiau kaip 50 proc. balsų, gegužės pabaigoje įvyks antras rinkimų ratas.