Airijos taikdarių operacija Afrikoje baigėsi ne taip, kaip planuota: JTO neįvertino vieno niuanso

Ko gero, paklausus nūdienos lietuvio, kokia valstybė jam stipriai primena Lietuvą, nemaža dalis tautiečių kiek pagalvoję įvardintų Airiją. Žinoma, sutapimai sąlyginiai – šalį supantys vandenys ne visai panašūs į mūsų Baltiją, gyventojų skaičius Airijoje vos ne tris kartus viršija aptirpusią lietuvišką populiaciją, o kalvos ir priekrantės uolos į lietuvišką „Olando kepurę“ panašios tik stipriai įtempus vaizduotę.

Visgi, bendrysčių yra nemažai. Kalbu ne tik apie tūkstantinius Lietuvos gyventojų srautus ieškant didesnio uždarbio šioje šalyje – istoriniai panašumai kovojant už savo laisvę ir nepriklausomybę, kurių didesni kaimynai ne visad paisė ir užgrūdintas charakteris, kartais tų pačių kaimynų gana smarkiai pašiepiamas. Taip, jeigu mūsų šaliai vis dar bandoma įpiršti sėslių ir taikių „artojų“ etiketę, tai airiams „prilipo“ aršių muštukų įvaizdis, kuris neva tai pasireiškia tik baruose, su „Guinness“ alaus bokalais rankose ar nusikalstamame pasaulyje – nuožmios gaujos pavidalu. O juk airiai kariavo – kartais nestandartiniais (dabar madingas hibridinio karo terminas) būdais, kartais – net su JTO mandatu. Apie pastarąjį įvykį ir pakalbėkime.