Dar kovo mėnesį valdininkai pastebėjo, kad Rusija telkia pajėgas prie sienos su Ukraina netoli Charkivo. Kovo mėnesio viduryje prasidėjo intensyvūs smūgiai Charkivo srityje naudojant aviacines bombas ir kitos atakos, apgadinusios regiono energetikos infrastruktūrą bei palikusios be elektros energijos didžiąją dalį Charkivo srities.
Kaip teigiama straipsnyje, Ukrainos vadovus jau tada neramino susiklosčiusi situacija, tačiau jie suvokė jos delikatumą, nes JAV Kongresas dar tebesiginčijo dėl įstatymo projekto, pagal kurį Kyjivui turėjo būti skirta 61 mlrd. JAV dolerių (56,3 mlrd. eurų) vertės karinė pagalba. Todėl tada Kyjivas nusprendė nespausti JAV atšaukti draudimą dėl amerikietiškų ginklų naudojimo prieš taikinius Rusijos teritorijoje, nors JAV valdininkai, anot „The Washington Post“, susirūpinę stebėjo situaciją fronte.
Kovo mėnesį Kyjive lankėsi JAV prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake’as Sullivanas ir paragino Ukrainos valdininkus ruošti gynybines pozicijas palei sieną su Rusija ties Charkivu. Tiesa, Ukrainos kariams bandant įrengti įtvirtinimų, juos apšaudydavo Rusijos artilerija, todėl ukrainiečiams teko dirbti naktimis.
Kovo mėnesio pabaigoje JAV priėmė įstatymo projektą dėl karinės pagalbos Ukrainai ir pradėjo didinti ginkluotės tiekimą. Vis dėlto šie veiksmai buvo pernelyg pavėluoti ir nebegalėjo padėti Ukrainai užkirsti kelią rusų rengiamam puolimui.
„The Washington Post“ kalbinti Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kariai mano, kad Rusijos pajėgos suplanavo ir surengė puolimą Charkivo srityje todėl, kad žinojo, jog ukrainiečiai negalės jiems pasipriešinti dėl draudimo naudoti vakarietiškus ginklus. Gegužės 10-ąją Rusija pradėjo puolimą ir jos pajėgos greitai kirto šiaurinę Ukrainos sieną netoli Charkivo. „The Washington Post“ nuomone, miestui kilo ne tik tolesnių apšaudymų, bet ir okupacijos grėsmė.
Ukrainos kareiviai papasakojo, kad pirmosiomis puolimo dienomis Rusijos armija galėjo praktiškai netrukdoma rengti smūgius iš Rusijos teritorijos. Jų teigimu, to buvo galima išvengti, jeigu Ukrainai būtų leidę atakuoti taikinius RF naudojant amerikiečių gamybos ginklus.
Gegužės 13-ąją, praėjus trims dienoms nuo puolimo pradžios, Ukrainos vadovybė nebeturėjo „ko prarasti“. Ukrainos valdininkai oficialiai kreipėsi į Vašingtoną ir paprašė leisti naudoti amerikietiškus ginklus Rusijos teritorijoje esantiems taikiniams atakuoti. Vadovaujantis „The Washington Post“ duomenimis, vaizdo skambučio metu Ukrainos atstovai 90 minučių stengėsi įtikinti tris aukšto rango JAV saugumo srities valdininkus – J. Sullivaną, Pentagono vadovą Lloydą Austiną ir Jungtinio štabų vadų komiteto pirmininką Charlesą Browną jaunesnįjį, kad būtina atšaukti draudimą dėl atsakomosios ugnies per sieną su Rusija, norint užkirsti kelią Charkivo užėmimui. Ukrainos oficialieji asmenys taip pat atskleidė, kaip Rusijos pajėgos atakuoja Ukrainos ginkluotųjų pajėgų pozicijas ir taikius gyventojus. Po šio pokalbio JAV valdininkai sutiko perduoti ukrainiečių prašymą JAV prezidentui Joe Bidenui ir patarti panaikinti draudimą.
Gegužės 15-ąją, po pokalbio su J. Sullivanu, J. Bidenas sutiko sušvelninti apribojimus, tačiau paprašė išsamiai apibrėžti visus sąlygų pakeitimus ir pasiruošti naujos politikos įgyvendinimui. Šis procesas galėjo užtrukti iki dviejų savaičių, bet neseniai iš Kyjivo grįžęs valstybės sekretorius Antony Blinkenas pokalbio su prezidentu metu primygtinai tvirtino, kad situacija fronte yra rimta. Galiausiai Baltieji rūmai per savaitgalį parengė naujas taisykles ir jau gegužės 30 d. jos įsigaliojo. Kaip teigiama „The Washington Post“ straipsnyje, JAV leido Ukrainai rengti smūgius prieš karinius taikinius Rusijos teritorijoje naudojant reaktyvinę artileriją HIMARS, kurios veikimo nuotolis siekia daugiau nei 80 kilometrų, tačiau buvo sutarta, kad pakeitimų dėl tolimojo nuotolio ginklų, tokių kaip ATACMS, naudojimo nebus.
Kaip sakė vienas aukšto rango JAV pareigūnas, sprendimas sušvelninti draudimą buvo priimtas „žaibišku“ greičiu. Kai kurie buvę JAV valdininkai pareiškė, kad tokie pakeitimai yra sveikintini, tačiau pavadino juos pavėluotais.
„The Washington Post“ straipsnyje rašoma, kad RF armija vis dar gali apšaudyti Charkivą kai kuriais ginklais, kadangi Baltieji rūmai ir toliau nenori, kad Ukraina naudotų šiuolaikiškiausias sistemas smūgiams Rusijos teritorijoje rengti. Atsižvelgiant į skrydžio nuotolio ribojimus, politikos pakeitimai, greičiausiai, nepadarys įtakos rusų atakoms, rengiamoms naudojant sklandančias aviacines bombas, kurios išmetamos iš bombonešių giliai Rusijos teritorijoje. Išmestas sklandančias aviacines bombas labai sunku perimti.
