Šią savaitę įvyko ilgai planuotas Michelle Bachelet vizitas į šalį, per kurį JT atstovė apsilankė tolimajame Kinijos vakarų regione, kuriame, pasak kaltinimų Pekinui, yra kalinami daugiau nei milijonas uigūrų ir kitų musulmonų mažumų atstovų, priverstinai sterilizuojamos moterys ir veikia pasaulines tiekimo grandines aprūpinančios darbo stovyklos.
Jungtinės Valstijos ir daugelis Vakarų įstatymų leidėjų šiuos veiksmus vadina genocidu, nors pati Kinija tokius kaltinimus griežtai neigia, teigdama, kad ji imasi tik būtinų saugumo priemonių, siekdama sutramdyti ekstremizmą ir paspartinti vystymąsi.
M. Bachelet sulaukė teisių gynimo grupių ir užsienyje gyvenančių uigūrų kritikos kirčių už tai, kad pareigūnė esą buvo įtraukta į sklandžiai suplanuotą komunistų partijos spektaklį, įskaitant pokalbį su prezidentu Xi Jinpingu, kuris vėliau valstybinėje žiniasklaidoje buvo pavaizduotas kaip „abipusis aukštų Kinijos teisių idealų pripažinimas“.
Pasibaigus kelionei, JT pasiuntinė šeštadienio vakarą turėtų dalyvauti spaudos konferencijoje.
Manoma, kad pareigūnės bus klausiama apie susitikimą su uigūrais ir įkalinimo įstaigas Sindziange, taip suteikiant paskutinę galimybę prabilti apie įtarimus piktnaudžiavimus mažumos teisėmis dar būnant Kinijoje.
„Akivaizdu“, kad Kinija iki šiol naudojosi šiuo vizitu „įtvirtinti savo naratyvą ir apginti prastą žmogaus teisių padėtį šalyje“, pareiškė „Amnesty International“ Kinijos specialistas Alkanas Akadas.
To tikslas yra „parodyti pasauliui, kad [Kinija] gali palenkti aukščiausią JT žmogaus teisių gynimo pareigūnę – taigi ir pačią žmogaus teisių sampratą – savo valiai“, pažymėjo „Human Rights Watch“ vyresnioji Kinijos tyrinėtoja Maya Wang.
Londone gyvenanti uigūrų aktyvistė Rahima Mahmut šį vizitą pavadino „dekoratyviniu“.
„Tai nėra neutralus, nepriklausomas, nevaržomas tyrimas, kuris buvo mums pažadėtas“, – teigė ji naujienų agentūrai AFP.
Vietoj to, Pekinas siekė „laisvo leidimo toliau vykdyti represijas, sekimą, kankinimus ir genocidą prieš tokius bendruomenių atstovus kaip aš“, pridūrė R. Mahmut.
„Jau panaudota propagandai“
M. Bachelet nuo antradienio lankosi Sindziange, o jos biuras pranešė, kad ji planuoja aplankyti regiono sostinę Urumči ir senovinį Šilko kelio miestą Kašgarą.
Tačiau patikimos informacijos apie tai, ką ji matė ir su kuo susitiko, per kelionę, kuri Pekino įsakymu vykdoma „uždaru ciklu“, neva dėl COVID-19 keliamos rizikos, beveik nebuvo pateikta.
Informacijos vakuumą užpildė Kinija. Valstybinė žiniasklaida džiugiai pranešė apie jos ir Xi Jinpingo bei užsienio reikalų ministro Wang Yi susitikimus.
Pranešta, kad per virtualų pokalbį su Xi Jinpingu M. Bachelet sakė, jog „žavisi Kinijos pastangomis ir pasiekimais žmogaus teisių apsaugos srityje“.
Kai AFP susisiekė su M. Bachelet atstovu spaudai, jis nepatvirtino, ar šie pranešimai yra tikslūs, tačiau teigė, kad JT neskelbia ataskaitų apie dvišalius susitikimus.
Vėliau JT paskubomis pateikė „paaiškinimą“, kuriame neneigiama, kad ji gyrė Kinijos teisių padėtį. Tačiau nė viena pusė savo pranešimuose nepaminėjo Sindziango.
Norvegijoje gyvenantis uigūrų aktyvistas Abduweli Ayupas sakė esąs „nusivylęs“, kad M. Bachelet leido Pekinui „neteisingai interpretuoti“ jos žodžius.
„Jie jau panaudojo (ją) propagandai“, – sakė jis AFP.
Nors neaišku, ką komisarei pavyko pamatyti Sindziange, M. Bachelet buvo įteikta knyga su Xi Jinpingo citatomis apie žmogaus teises, o šios nuotraukos buvo plačiai išplatintos Kinijos žiniasklaidoje.
Jos vizitui skirtuose straipsniuose valstybinėje žiniasklaidoje taip pat giriamas Sindziango ekonominis vystymasis ir didėjančios pajamos.
Kinija atmeta bet kokią kritiką dėl savo politikos Sindziange ir dažnai smerkia tuos, kurie, jos manymu, kišasi į jos vidaus reikalus.
Pekinas neigia, kad M. Bachelet kelionė yra tyrimas, sakydamas, kad tai galimybė „išsiaiškinti dezinformaciją“.
Tai pirmoji JT vyriausiosios žmogaus teisių komisarės kelionė į Kiniją per 17 metų; ji vyksta po kruopščių derybų dėl vizito, kuris, pasak JT, nėra nei faktų nustatymo misija, nei tyrimas, sąlygų.
Pasak SOAS Kinijos instituto direktoriaus Steve'o Tsango, įsivaizdavimas, kad Pekinas nepasinaudos vizitu, kad „iškeltų savo naratyvą“ apie žmogaus teises, yra „nieko vertas“.
„Ji turi turėti politinės drąsos ir sąžiningumo kalbėti, kai jos žodžiai ir vizitas yra iškraipomi, – sakė jis. – Jei ji nėra pasirengusi ir negali to padaryti, ji neturėtų lankytis.“