„Mes nerengėme perversmo. Mes norėjome užkirsti kelią skilimui mūsų šalyje. Norėjome, kad visuomenėje prasidėtų dialogas“, – sakoma S. Aleksijevič pareiškime, kuris buvo paskelbtas baltarusių PEN centro interneto svetainėje.
Ji paragino Rusijos inteligentiją aktyviau smerkti Baltarusijos jėgos struktūrų žiaurumą.
„Dar noriu kreiptis į rusų inteligentiją, pavadinkime taip, pagal seną paprotį. Kodėl jūs tylite? Mes girdime tik retus palaikymo balsus. Kodėl jūs tylite, kai matote, kaip trypia mažą, išdidžią tautą? Mes vis dar jūsų broliai. O savo tautai noriu pasakyti, kad ją myliu. Aš ja didžiuojuosi“, – rašė S. Aleksijevič.
Ji išreiškė apgailestavimą dėl opozicijos Koordinacinės tarybos narių persekiojimo.
„Koordinacinės tarybos prezidiume jau neliko nieko iš mano draugų bendraminčių. Visi arba kalėjime, arba išvaryti į užsienį. Šiandien paėmė paskutinį, Maksimą Znaką. Iš pradžių iš mūsų pagrobė šalį, grobia geriausius iš mūsų. Bet į tų, ką išplėšė iš mūsų gretų, vietas ateis šimtai kitų. Sukilo ne Koordinacinė taryba. Sukilo šalis“, – pareiškė ji.
S. Aleksijevič taip pat patikino neketinanti išvykti iš Baltarusijos.
„Ne, nenoriu“, – sakė ji, atsakydama į atitinkamą žurnalistų klausimą.
„Tačiau jūs žinote, kokie jų (jėgos struktūrų) metodai“, – pridūrė rašytoja.
S. Aleksijevič sakė, kad Koordinacinės tarybos prezidiumo narė Maryja Kalesnikava „užbaigė šitą praktiką išsiųsti žmones kažkur“.
Rašytoja pranešė, kad trečiadienį ryte jai kažkas „be perstojo skambino į duris“ kad tai buvo „profesionalų skambučiai“, todėl ji sunerimo. Ji taip pat papasakojo, jog dar rugpjūčio mėnesį, iškart po prezidento rinkimų, pastebėjo, kad yra sekama. „O paskui taip jau buvo visada“, – pridūrė ji.
Trečiadienį ryte buvo pranešta, kad nežinomi asmenys bando patekti į S. Aleksijevič butą. Siekdami apsaugoti rašytoją nuo galimo sulaikymo, pas ją atvyko Lietuvos ir kitų Europos Sąjungos šalių diplomatai.