Požeminis smūgis užfiksuotas 6 val. 12 min. Grinvičo (9 val. 12 min. Lietuvos) laiku apie 800 km į pietvakarius nuo Ankoridžo ir mažiau nei 100 km į pietus-pietryčius nuo atokios Perivilio gyvenvietės, informavo JAV Geologijos tarnyba (USGS).
„Remiantis preliminariais žemės drebėjimo parametrais,.. pavojingos cunamio bangos gali [smogti] pakrantėms, esančioms 300 km nuo drebėjimo epicentro“, – pranešė Ramiojo vandenyno cunamių stebėjimo centras.
Perspėjimas dėl cunamių galioja Aliaskos pusiasaliui ir pietinei Aliaskai.
Tose vietovėse gyvenantiems žmonėms patarta vykti į žemyninę dalį arba aukščiau esančias vietas.
„Kitoms JAV ir Kanados Ramiojo vandenyno pakrantėms Šiaurės Amerikoje cunamio pavojus vertinamas“, – nurodė Centras.
Drebėjimas buvo juntamas ir už kelių šimtų kilometrų.
„Judėjo lova ir užuolaidos. Jautėsi kaip labai ilgas drebėjimas!“ – vienam požeminių smūgių stebėjimo portalui sakė liudininkas iš Homerio Aliaskoje, esančio už maždaug 640 km nuo epicentro.
Taip pat buvo užfiksuoti keli pakartotiniai smūgiai, kurių stipriausias siekė 5,7 balo.
Apie padarytą žalą ar nukentėjusiuosius kol kas nepranešama.
Pasak Aliaskos ugnikalnių observatorijos seismologo Mike'o Westo, požeminis smūgis įvyko vietoje, kur susiduria dvi tektoninės plokštės.
„Tai labai standartinis žemės drebėjimo tipas šiai vietovei“, – sakė jis vietos žiniasklaidos grupei „Alaska Public Media“.
Aliaska priklauso vadinamajam Ramiojo vandenyno ugnies žiedui – tektoninių lūžių lankui, kuriame įvyksta didelė dalis viso pasaulio žemės drebėjimų, cunamių ir ugnikalnių išsiveržimų.
1964 metų kovo 27 dieną Aliaskai smogė 9,2 balo žemės drebėjimas – smarkiausias per JAV seisminių matavimų istoriją. Tąsyk požeminiai smūgiai, kurių epicentras buvo maždaug 120 km į rytus nuo Ankoridžo, truko apie puspenktos minutės ir sukėlė cunamį, nusinešusį apie 250 žmonių gyvybių.