A.Lukašenkos režimas, pasiryžęs šaudyti į savo piliečius

A.Lukašenkai niekaip nepavyksta išsaugoti Baltarusijos, kaip „stabilumo salelės“, įvaizdžio. Artėjant Baltarusijos parlamento rinkimams, stiprėja raginimai juos boikotuoti.

Nuo diktatūros „malonumų“ į užsienį traukiasi jau ne tik persekiojami opoziciniai žurnalistai ir žmogaus teisių gynėjai. Pernai vasarą politinio prieglobsčio Lietuvoje paprašė ir Baltarusijos kariuomenės seržantas Sciapanas Zacharčanka. Tiesa, Lietuva jo vos neperdavė atgal į režimo rankas, kaip pernai pasielgė su konfidencialiais duomenimis apie žmogaus teisių gynėjo, dabar – žymiausio Baltarusijos politinio kalinio A.Beliackio – banko sąskaitas.

Planavo šūvius į tyliuosius protestuotojus?

S.Zacharčanka Lietuvoje atsidūrė 2011 m. liepą, kai kaimyninę šalį apėmė vadinamieji „tylūs protestai“ (jų metu žmonės rinkosi centrinėse miestų aikštėse be vėliavų ir be plakatų, neskanduodami jokių šūkių, kartais tik plodami, tačiau vis tiek šios akcijos buvo brutaliai išvaikomos). Seržantas dezertyras paaiškino, kad jo dalinyje vyravo nestatutiniai santykiai, kareiviai buvo nuolat engiami karininkų. Pagrindine priežastimi savavališkai palikti Baltarusijos kariuomenės gretas S.Zacharčanka įvardijo vertimą pasirašyti pasižadėjimą naudoti jėgą prieš taikius protestuotojus. Lenkijoje įsikūrusiam nepriklausomam baltarusiškam kanalui „Belsat“ jis sakė: „Paskutinis lašas, sužlugdęs mano kantrybę ir paskatinęs mane pabėgti iš dalinio į Lietuvą, buvo seržantų susirinkimas. „Zampolitas“ išdalino mums lapus, kuriuose buvo įrašytas įsipareigojimas šaudyti į piliečius, kurie kelia grėsmę Baltarusijos konstitucinei santvarkai tuo atveju, jei Vidaus reikalų ministerijos pajėgos nesusitvarkys su masiniais piliečių protestais.“

Šiuo metu S.Zacharčanka yra viename iš Lietuvos pabėgėlių centrų. Baltarusijos gynybos ministerija iš karto pamėgino pavaizduoti jį kaip asocialų asmenį. Jos pranešime buvo teigiama: „Nagrinėjant nusikaltimo įvykdytas aplinkybes, nustatyta, kad S.Zacharčanka apibūdinamas neigiamai. Dar prieš šaukimą į kariuomenę kelis kartus buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už chuliganizmą bei alkoholinių gėrimų vartojimą viešoje vietoje.“

Informacijai, kad Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos nepatenkino S.Zacharčankos politinio prieglobsčio prašymo patekus į spaudą, ministras Artūras Melianas žadėjo tai pasiaiškinti: „Manau, kad mes iš tikrųjų pasidomėsime, kodėl nebuvo suteiktas prieglobstis. Mano žiniomis, sprendimas jo nesuteikti apskųstas teismui.“ Beje, pats Migracijos departamentas, prisidengdamas nesusijusiais Lietuvos įstatymais, nepateikė „Atgimimui“ jokios informacijos apie tai, kodėl atmetė žudikiškiems diktatoriaus įsakymams nepaklususio baltarusio prieglobsčio prašymą.

Kitas politinis pabėgėlis – teisininkas Viačaslavas Dudkinas – nusprendė parašyti laišką Lietuvos Respublikos Prezidentei, prašydamas atkreipti dėmesį į S.Zacharčankos situaciją. Jis teigia, kad Lietuva jokiais būdais negali patenkinti Baltarusijos pateikto ekstradicijos prašymo: „Lietuvos Respublikos sprendimas perduoti S.Zacharčanką Baltarusijos valdžiai taptų pirmuoju asmens, galbūt persekiojamo dėl politinių priežasčių, ekstradicijos pavyzdžiu.“

Rinkimų boikotas režimui nepatinka

Tuo tarpu, kol prieglobsčio ieškotojų banga iš Baltarusijos dar neplūstelėjo, rugsėjo 23 d. režimas organizuoja joje „parlamento rinkimus“, kuriuos teisingumo dėlei verta būtų vadinti „paskyrimais į parlamentą“. Naudodamasi įvairių „zampolitų“ paslaugomis, diktatūra vykdo priverstinį išankstinį balsavimą, ypač plačiai – aukštojo mokslo įstaigose bei kariniuose daliniuose. „Išankstinis balsavimas – patogu, mums reikia plėsti žmonių galimybę dalyvauti rinkimuose“, – ironiškai teigia odiozinė Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkė, A.Lukašenkos bendražygė Lidzija Jarmošyna. Yra žinoma, kad saugumo tarnybų atstovai organizuoja „profilaktinius pokalbius“ su studentais, atsisakančiais balsuoti iš anksto.

Nenorėdamos savo dalyvavimu įteisinti pseudorinkimų, didžiausios Baltarusijos opozicinės partijos – Baltarusijos liaudies frontas bei Suvienytoji piliečių partija – atšaukė visus anksčiau iškeltus savo kandidatus. Baltarusijos liaudies fronto pirmininkas Aliaksiejus Janukievičius teigė: „Mes suformulavome sąlygas, kurias įvykdžius dalyvauti rinkimuose būtų įmanoma. Tai – politinių kalinių išlaisvinimas bei mūsų atstovų įtraukimas į rinkimų komisijų sudėtis. Kadangi šios sąlygos nėra įvykdytos, mes atšaukiame visus savo kandidatus.“ A.Janukievičius pabrėžė, kad
Baltarusijos liaudies fronto kandidatai produktyviai išnaudojo darbo su rinkėjais galimybę: „Esu įsitikinęs, kad tos temos, kurias mes iškėlėme, tikrai labai aktualios. Mūsų taktiniai tikslai pasiekti.“

Akivaizdu, kad opozicijos siūlymas boikotuoti rinkimus nepatinka Baltarusijos režimui. Rugsėjo 18 d. akcija, kurioje jaunimo kampanijos „Zmena“ bei Baltarusijos žurnalistų asociacijos nariai ragino boikotuoti rinkimus, buvo brutaliai išvaikyta, o jos organizatoriai – suimti. Breste milicininkai iš Baltarusijos krikščionių demokratų partijos aktyvisto konfiskavo 5 tūkst. lankstinukų apie rinkimų boikotą. Tai – vos keli bandymų sužlugdyti rinkimų boikotą pavyzdžiai.

Politologas Viktaras Čarnovas mano, kad šie rinkimai nesudomins žmonių todėl, kad visi mato, jog realūs valdžios įgaliojimai yra sutelkti Prezidento rankose: „Yra bendra pagrindinė priežastis – Baltarusijoje parlamentas nėra laikomas visuomenės nuomonės reiškėju, autoritetingu įstatymų leidimo organu. Visa valdžia – Prezidento.“

Saugiame didžiosios kaimynės glėbyje

Verta paminėti, kad, artėjant rinkimams, Jungtinės Amerikos Valstijos s­ugriežtino informacinį spaudimą Baltarusijos režimui. Situacija Baltarusijoje minima net naujojoje Respublikonų partijos programoje, kurioje nedviprasmiškai teigiama, kad ši diktatūra laikosi ir kaimyninės Rusijos pagalba: „Mes kviečiame Rusijos valdžios lyde­rius peržvelgti kelią, kuriuo jie eina: spaudimas opozicinėms partijoms, spau­­dai ir pilietinės visuomenės institutams, nepagrįstas įsiveržimas į Gruzijos teritoriją ir pasityčiojimai iš kaimynų, remiant paskutinį stalinistinį režimą Europoje.“

Šiuo metu A.Lukašenka atostogauja Sočyje, kur jį pakvietė kolega Vladimiras Putinas. Numanoma, kad pagrindinė Rusijos ir Baltarusijos vadovų pokalbių tema – atominės elektrinės Astrave statybos. Susitikimo metu A.Lukašenka patvirtino šalies pasiruošimą tolesnei politinei bei ekonominei integracijai su Rusijos Federacija. Nesunku suprasti, kad tai reiškia tolesnį strateginių įmonių pardavimą Rusijai bei įsitraukimą į V.Putino puoselėjamą „rusų pasaulio“ projektą, kuriame nėra vietos nei baltarusių kalbai, nei nepriklausomai Baltarusijai.