Prancūzijos vyriausybė ketvirtadienį pasirengusi išdėstyti plano Tulūzoje įsteigti kosmoso pajėgų štabą detales, mat šalis plečia savo oro pajėgų sritį ir siekia, kad ši apimtų orbitinę gynybą ir padėtų apsisaugoti nuo galimų grėsmių kosmoso infrastruktūrai, kurias keltų didžiosios galybės, įskaitant Kiniją, Rusiją ir Indiją.
E. Macronas per nacionalinę Prancūzijos šventę – Bastilijos dieną – atskleidė pagrindinius plano principus, teigdamas, kad jis padės šaliai „geriau apsaugoti savo palydovus“.
Tačiau per didžiausią valstybės nacionalinę šventę atskleista Prancūzijos prezidento darbotvarkė sunkiai dera su Vokietijos polinkiu į daugiašalį požiūrį į karinius bei gynybos klausimus, rašo politico.eu.
„Mums reikia tvirto atsako kosmoso iššūkiams, bet, mano manymu, tai yra Europos kosmoso agentūros ir Europos Sąjungos darbas“, – „Politico“ sakė Thomasas Jarzombekas, Vokietijos vyriausybės kosmoso sektoriaus koordinatorius bei įstatymų leidėjas Bundestage.
Ilgą laiką plačia karine autonomija Prancūzija buvo suinteresuota žymiai labiau nei Vokietija. 1966-aisiais Paryžius pasitraukė iš integruotų NATO karinių struktūrų ir vėl prie jų prisijungė tik 2009-aisiais. Prancūzija taip pat parodė esanti pasirengusi imtis karinių operacijų užsienyje savarankiškai arba su ad hoc partnerėmis ar koalicijomis, jei nutars, kad tokios misijos atitinka šalies nacionalinį interesą.
Dėl savo istorijos niuansų Vokietija gerokai atsargiau žiūri į karines misijas užsienyje ir pirmenybę teikia veiklai tokių pripažintų organizacijų kaip NATO rėmuose.
Berlynas pastūmėjo kaip įmanoma daugiau šalių narių dalyvauti užgimstančiuose Europos Sąjungos gynybos bendradarbiavimo projektuose, o Prancūzija labiau linkusi judėti greitai ir su mažesniu dalyvaujančių šalių skaičiumi, jei jų dalyvavimas būtinas.
Vienas kitam prieštaraujantys požiūriai dabar iškyla į paviršių kosmoso politikoje, mat NATO gruodį vyksiančiame viršūnių susitikime rengiasi kosmosą oficialiai paskelbti atskira gynybos erdve.
Istoriškai susiklostė, kad Europos kosmoso veiklą koordinuoja Paryžiuje įsikūrusi Europos kosmoso agentūra. Stipriausios žaidėjos šioje institucijoje yra Prancūzija, Vokietija ir Jungtinė Karalystė.
Savo pranešime E. Macronas buvo atsargus ir sakė, kad planai turėtų derėti su „europine sistema“, tačiau taip pat paminėjo, jog šiuo žingsniu siekiama sustiprinti „strateginę Prancūzijos autonomiją“.
Prezidento reikalavimas, kad šalis privalo imtis aktyvios savo gausios kosmoso infrastruktūros, itin svarbios komunikacijų tinklams, taip pat žvalgybai, navigacijai ir stebėjimui, gynybos, iškėlė klausimų, ar siekiama kurti puolamąsias struktūras, kurias dislokuotų vien Prancūzija.
„Šiuo klausimu Paryžiaus ir Berlyno nuomonės smarkiai išsiskiria: Paryžius kariniu atžvilgiu nusiteikęs entuziastingiau“, – teigia Danielis Porrasas, dirbantis kosmoso gynybos srityje Ženevoje įsikūrusiame Jungtinių Tautų nusiginklavimo tyrimų institute.
Naujoji Vokietijos gynybos ministrė Annegret Kramp-Karrenbauer šią savaitę iškėlė reikalavimą padidinti gynybos išlaidas, tačiau savo pirmojoje kalboje šiame poste kosmoso nepaminėjo.
Kosmoso lenktynės 2.0
Spartus kosmoso technologijų vystymasis prieš pirmąjį išsilaipinimą Mėnulyje 1969-aisiais paskatino šalis pasirašyti Jungtinių Tautų kosmoso susitarimą, draudžiantį branduolinių galvučių ir masinio naikinimo ginklų dislokavimą orbitoje ar jų įtaisymą dangaus kūnuose.
Tačiau dabar jau prasideda naujas karinio pasirengimo etapas.
Rusija laikoma palydovų ryšio blokavimo sistemų lydere. Prancūzija praėjusiais metais apkaltino Maskvą mėginimu šnipinėti Prancūzijos karinį ryšių palydovą. Kinija gausiai investuoja į orbitinę įrangą. Kovą Indija per bandomąją misiją specialiai tam sukurta raketa maždaug 300 kilometrų aukštyje sėkmingai numušė nebenaudojamą savo pačių palydovą.
2018-aisiais Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas nurodė sukurti naująsias kosminės erdvės pajėgas, kurios turėtų tapti šeštąja amerikiečių kariuomenės šaka ir atsaku kylančioms grėsmėms.
Tikimasi, kad būsimasis NATO sprendimas, plačiai vertinamas kaip atsakas į D. Trumpo žingsnį, reikš, jog kolektyvinės gynybos aljanso šalių lyderiai oficialiai pripažįsta, kad dabar karas gali vykti ir kosmose.
Visgi pasigirsta perspėjimų nesutikti su mintimi, kad galaktika tampa nauja karo veiksmų scena.
Skirtingai nei „Rods from God“ tipo sistemų – teorinių ginklų, sukurtų JAV devintajame dešimtmetyje ir iš orbitos paleidžiančių naikinantį raketų puolimą – atgimimas, Prancūzijos žingsniai kosmoso gynybos srityje, panašu, bus visiškai techniniai.
„Tai daugiausia apims dabartinių kosmoso operacijų pertvarkymą ir papildomų galimybių, kaip reikėtų ginti palydovus nuo galimo išpuolio, paiešką“, – aiškina Alexandra Stickings, dirbanti kosmoso politikos srityje Karališkajame jungtinių pajėgų institute – Londone įsikūrusioje idėjų kalvėje.
Europos Komisija pateikė savo ES veiklų kosmose nuo 2021-ųjų iki 2027-ųjų planą, kuriuo siūloma skirti 16 milijardų eurų civilinių programų paramai, įskaitant galimybės nacionalinėms institucijoms prisijungti prie saugaus vyriausybinio palydovinio ryšio (GOVSATCOM) užtikrinimą ir priemones, skirtas kosmoso šiukšlėms stebėti.