Dešimtys milijonų darbo neturinčių amerikiečių netrukus praras finansinę pagalbą, užklupus didžiausiai recesijai per 80-imt metų, be to, tuo pat metu turėtų baigtis ir apsaugos nuo iškeldinimo galiojimo terminas, skelbia politico.com.
Šį savaitgalį turėtų būti išmokėtos paskutinės papildomos bedarbio pašalpos, ir Kapitolijaus kalvoje jaučiamas poreikis kažko imtis, tačiau, regis, jau per vėlu, nes abi partijos pernelyg nesutaria dėl finansinę paramą koronaviruso pandemijos metu reglamentuojančių įstatymų. Atstovų Rūmų demokratai savo planą, kuriuo pašalpų mokėjimas būtų buvęs pratęstas, patvirtino prieš du mėnesius, bet Senato respublikonai savo įstatymo projektą pradėjo rengti tik šią savaitę. Jiems gresia rimti vidaus nesutarimai ir visa tai tuo metu, kai šalyje oficialiais duomenimis skaičiuojama iki 18 milijonų bedarbių.
Kongresui nesiimant skubių veiksmų, tebeauganti Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) bedarbių armija netrukus gaus paskutines papildomų 600 JAV dolerių išmokas, tačiau visiškai neaišku, kada bus suteikta papildoma finansinė pagalba. Dėl to Kongrese tvyro susierzinimas, o jo nariai kaltę verčia vieni kitiems.
„Betvarkė, – sakė Atstovų Rūmų narys Raja Krishnamoorthi ir nurodė, kad į jo biurą pradėjo skambinti beviltiškoje padėtyje atsidūrusios šeimos. – Turime problemą: Kongrese vyrauja krizinė kultūra, kai visi laikosi įsikibę bet kokio vertingo dalyko.“
„Ar manau, jog nebus priimtas tinkamas sprendimas? Taip, nes Senatas laiku nesusigriebs“, – trečiadienį pareiškė Atstovų Rūmų narys Fredas Uptonas.
Įstatymų leidėjai, ypač demokratai, sakė, kad tokia baigtis per daug nestebina pastate, kur įprasta viską spręsti paskutinę akimirką, ir net vyriausybės darbo sustabdymo grėsmės nebepakanka priversti politikus veikti. Visgi, jų teigimu, šis faktas siutina gerokai labiau siaučiant pandemijai, dėl kurios darbo neteko 30 mln. amerikiečių.
„Manau, kad negerai, jog Kongrese negalime priversti Mitcho McConnello nieko daryti“, – sakė akivaizdžiai susierzinęs Atstovų Rūmų narys Benas Ray Lujanas, penktasis svarbiausias demokratas Atstovų Rūmuose.
„Jam būtina kažko imtis, tačiau problemą žinojome prieš mėnesį, todėl suprantu Amerikos žmonių nusivylimą. Jis yra akivaizdus“, – tęsė B. R. Lujanas ir išsitraukė savo mobilųjį telefoną, kad parodytų žinutes iš žmonių, ieškančių pagalbos netekus darbo ir sveikatos draudimo.
Itin keblioje padėtyje atsidūrė respublikonai. Gegužės mėnesį Atstovų Rūmai pritarė net 3 trilijonų JAV dolerių vertės pagalbos dėl koronaviruso poveikio paketui, kurio būtų užtekę mokėti bedarbio pašalpas iki pat sausio mėnesio pabaigos. Deja, Respublikonų partijos lyderiai iš karto atmetė šį pasiūlymą, pavadinę jį „liberalų labiausiai trokštamų dalykų sąrašu“, ir Senato daugumos lyderis M. McConnellas nusprendė kuriam laikui palikti gyventojus be finansinės pagalbos, kol įstatymų leidėjai įvertins ankstesnio kelių trilijonų JAV dolerių vertės paketo, patvirtinto kovo mėnesį, veiksmingumą.
Respublikonai taip pat sakė, kad papildomi 600 JAV dolerių per savaitę neskatina žmonių grįžti į darbą, nes dabar neva nemažai amerikiečių gauna daugiau pinigų nedirbdami, nei dirbdami. Kita vertus, jie pritaria finansinės pagalbos pratęsimui ir atkreipė dėmesį, kad keliose valstijose išaugo koronaviruso atvejų skaičius, todėl didžioji dalis gyventojų negali grįžti į darbą.
„Negalima ignoruoti galybės įmonių, kurios mums skundžiasi, kad koronavirusas neigiamai veikia jų galimybes samdyti darbuotojus, – reporteriams aiškino Senato Mažųjų įmonių komiteto pirmininkas Marco Rubio. – Šią problemą nelengva išspręsti.“
„Noriu padėti žmonėms, bet negalima mokėti daugiau, kai nedirba, negu gaudavo dirbdami, – pridūrė senatorius Lindsey Grahamas. – Kad ir kaip ten būtų, finansinės paramos teikimas baigiasi liepos mėnesį. Aš sutikčiau ją pratęsti, bet norėčiau pakeisti modelį.“
Respublikonų ir Demokratų partijų lyderiai prižadėjo kažkokiu būdu išsaugoti papildomą federalinę paramą darbo netekusiems gyventojams. Demokratai kovoja dėl jos pratęsimo, o respublikonai reikalauja reformų. Finansinė parama bedarbiams yra vienas svarbiausių klausimų šią savaitę prasidėjusiose derybose dėl penktojo finansinės pagalbos paketo koronaviruso padariniams sumažinti.
Ketvirtadalis Niujorko nuomininkų – nemokūs
Du trečdaliai Niujorko gyventojų nuomojasi būstą, tai yra didžiausia nuomos rinka Amerikoje, pasižyminti įmantria kainų matematika. Išaugus nedarbui, mažiau žmonių beišgali susimokėti nuomos mokestį, kurio dydis paprastai du kartus viršija šalies vidurkį. Remiantis Bendruomenių būstų gerinimo programos atstovų (šiai grupei daugiausia priklauso nuomotojai, drastiškai nekeliantys nuomos kainų) duomenimis, ketvirtadalis miesto nuomininkų nemoka už nuomą nuo kovo mėnesio, rašo „Bloomberg".
Kai kuriems nuomotojams baigiasi santaupos savo būtinosioms išlaidoms padengti, todėl miestui gresia prarasti šimtus milijonų JAV dolerių dėl laiku nesumokėto turto mokesčio, informuoja bloomberg.com. Vadovaujantis Niujorko valstijoje įsigaliojusiu nauju įstatymu, draudžiama iškeldinti finansinių sunkumų patiriančius nuomininkus, jeigu galioja socialinio atsiribojimo taisyklės. Tikėtina, kad jos galios dar ilgai, galbūt kol bus sukurta vakcina. Kol kas nuomininkai, kurie nenori prarasti stogo virš galvos, tačiau nebeišgali mokėti nuomos mokesčio, bando susitarti dėl mokėjimo planų arba tiesiog laukia, kol krizė baigsis, tikėdamiesi stebuklo.
Reikėtų kažko panašaus į Dievo įsikišimą, kad situacija nepablogėtų. Laikinosios iniciatyvos kas savaitę bedarbiams mokėti papildomus 600 JAV dolerių galiojimo laikas baigiasi liepos mėnesio pabaigoje, nebent Kongresas ją pratęs. Tai reiškia, kad daugelis nuomininkų, kuriems šiaip taip pavykdavo sukrapštyti nuomai, taps skolininkais. „Prasidės betvarkė, – sakė Niujorke įsikūrusios nepriklausomų ekspertų organizacijos „Fiscal Policy Institute“ vyriausiasis ekonomistas Jonas Shaende. – Regis, nėra jokio plano, o grėsmingoji problema yra labai didelė.“