Liepos 20 d. vykusiame teisme eilinį Bradley Manningą (25 m.) pripažino kaltu dėl šnipinėjimo ir dėl kitų kaltinimų, informuoja BBC.
Prieš savaitę jis atsiprašė padaręs JAV žalos, taip pat atsiprašė už netikėtus savo veiksmų padarinius. Jis pašalintas iš JAV kariuomenės.
Svarbus precedentas
Karys prisipažino perdavęs „WikiLeaks“ šimtus tūkstančių karinių pranešimų iš Afganistano ir Irako bei konfidencialių JAV diplomatinių depešų.
Šis nuosprendis turėtų tapti svarbiu precedentu tuo metu, kai kitas paslapčių viešintojas – buvęs JAV žvalgybos kontraktininkas Edwardas Snowdenas, šiuo metu esantis Rusijoje – yra kaltinamas Vašingtono šnipinėjimu, nes jis atskleidė detalių apie Nacionalinio saugumo agentūros (NSA) vykdomas didelio masto elektroninio šnipinėjimo programas.
Kariniai prokurorai pirmadienį reikalavo skirti B.Manningui 60 metų laisvės atėmimo, argumentuodami, kad tokia bausmė taps signalu žmonėms, ketinantiems vogti įslaptintą informaciją.
Tuo tarpu pagrindinis advokatas Davidas Coombsas paragino pademonstruoti atlaidumą jo klientui. Pasak jo, B.Manning išreiškė apgailestavimą dėl savo nusikaltimo, bendradarbiavo su teismui ir nusipelnė galimybės turėti šeimą bei kada nors išeiti į laisvę.
B.Manningas dirbo jaunesniuoju žvalgybos analitiku vienoje JAV karinėje bazėje netoli Bagdado, kai perdavė apie 700 tūkst. raportų ir diplomatinių pranešimų vyriausybių paslaptis viešinančiam portalui „WikiLeaks“, įkurtam Juliano Assange'o.
Šis karys buvo suimtas Irake 2010 metais ir nuo tada laikomas kariuomenės arešte. B.Manningo nutekinti Vašingtoną kompromituojantys dokumentai sukėlė Amerikos sąjungininkų pyktį, kai juos paskelbė „WikiLeaks“, o JAV pareigūnai perspėjo, kad tai gali sukelti pavojų kariams ir žvalgybos šaltiniams.
Vienu iš labiausiai pagarsėjusių paviešinimų tapo vaizdo ir garso įrašas „Šalutinė žmogžudystė“, nufilmuotas iš dviejų JAV atakos sraigtasparnių „Apache“, kurie apšaudė ir nukovė 12 žmonių Bagdade 2007 metais.
B.Manningo, kurį jo šalininkai laiko didvyriu, nušvietusiu tamsius Amerikos užsienio politikos užkulisius, buvo pripažintas kaltu pagal 20 iš 22 jam pateiktų kaltinimų.
Tačiau jis buvo išteisintas dėl inkriminuoto sunkiausio nusikaltimo: „pagalbos priešui“, visų pirma tarptautiniam teroristų tinklui „al Qaeda“.
Daugiau nei 100 tūkst. žmonių pasirašė peticiją, raginančią pasiūlyti B.Manningą pretendentu į Nobelio taikos premiją.
Siekdama pademonstruoti, kad ši byla yra labai svarbu, Jungtinių Valstijų vyriausybė B.Manningą vaizdavo kaip nerūpestingą išdaviką, kurio veiksmai sukėlė pavojų jo šaliai.
Ekspertai, apklausti ruošiantis paskirti nuosprendį, sakė, kad šio kario lyties tapatybė yra sutrikusi ir kad jis patyrė didžiulį psichologinį spaudimą, kai nutekino įslaptintą informaciją.
B. Manningas taip pat pateikė viešą atsiprašymą.
„Atsiprašau, kad nuo mano veiksmų nukentėjo žmonės. Atsiprašau, kad dėl jų nukentėjo Jungtinės Valstijos“, – jis praeitą savaitę sakė JAV karinei teisėjai pulkininkei Denise Lind (Denis Lind).
„Noriu žengti į priekį. Suprantu, jog privalau už tai sumokėti“, – pridūrė B.Manningas.
D. Lind nurodė, kad iš B.Manningui paskirtos laisvės atėmimo bausmės bus išskaičiuota 1 293 dienų, atsižvelgiant arešte išbūtą laiką ir papildomą sušvelninimą už laikotarpį, praleistą itin griežto arešto sąlygomis JAV Jūrų pėstininkų korpuso kalėjime Kvantiko bazėje Virdžinijoje.
Skirta bausmė – „strateginė pergalė“, skelbia „WikiLeaks“
„WikiLeaks“ trečiadienį pareiškė, kad 35 metų laisvės atėmimo bausmė, skirta JAV armijos eiliniui Bradley Manningui už didžiulio kiekio slaptos informacijos nutekinimą portalui, yra „strateginė pergalė“, nes po mažiau nei devynerių metų jis galės pateikti prašymą paleisti jį į laisvę lygtinai.
„Reikšminga pergalė Bradley Manningo byloje, – paskelbė „WikiLeaks“ savo paskyroje tinkle „Twitter“. – Bradley Manningas dabar turi teisę būti išleistas po mažiau nei 9 metų, o pagal vieną apskaičiavimą – po 4,4 (metų)“.