Tokius perspėjimus dalija cheminių ginklų specialistai ir patyrę Artimųjų Rytų analitikai. Dalis jų tvirtina, jog Vašingtonas, stodamas į atvirą karą su Sirijos lyderiu Basharu Assadu, bet kokiu atveju patirs žalos.
JAV pareigūnai sako, jog šiuo metu svarstomi net keli karinių veiksmų variantai: tarp jų – raketinės Sirijos karinių pajėgų bunkerių, oro uostų, artilerijos ar raketų paleidimo įrenginių, naudojamų cheminėms atakoms, naikinimo operacijos. Kol kas tikslių duomenų, jog JAV raketų taikiniais buvo pasirinktos cheminio ginklo atsargos, nėra: buvęs Jungtinės Karalystės karinių pajėgų cheminės gynybos pulko vadas Hamishas de Brettonas Gordonas tokį scenarijų pavadino „baisiausiu galimu pasirinkimu“.
„Jei raketa ir sprogmenys bus pakankamo dydžio, aišku, cheminis ginklas bus sunaikintas. Tačiau neatmetama vėjo veiksnio svarba, aplinkui juk yra žmonių – kol kas labai sunku pasakyti, tačiau bent jau kilometro ar net didesniu spinduliu žmonės nukentės, jie gali žūti naikinant cheminio ginklo atsargas“, - teigia H. De Brettonas Gordonas.
Be to, bet kokie kariniai veiksmai prieš Siriją gali paskatinti B. Assadą užsisakyti dar daugiau cheminio ginklo, skirto sukilėlių ir jų įtakoje esančių rajonų civilių naikinimui, nuogąstauja Jameso Martino ginklų neplatinimo studijų centro darbuotoja Amy Smithson.
„Jeigu veiksmų nebus imtasi, B. Assadui bus duodama suprasti, jog jo niekas nebaus, tad jis ir toliau naudos cheminį ginklą. Cheminio ginklo atsargų puolimas kelia rimtą grėsmę apnuodyti netoliese gyvenančius taikius žmones. Jeigu puolimo nebus, cheminis ginklas paliekamas B. Assado rankose – jis jau parodė, jog nesibodi jo panaudoti“, - tvirtina A. Smithson, jau du dešimtmečius besidominti cheminiais ir biologiniais ginklais.
Kitų karinių taikinių puolimas Sirijoje gali įkrėsti pipirų šiam despotui, kuriam dabar labiau nei bet kada niežti rankos panaudoti turimą cheminį arsenalą. Jis jau sulaukė bausmės. B. Assadas gali būti paskatintas trauktis pačiame, kaip jis pats mano, šlovės zenite – arba, kaip yra šiuo konkrečiu atveju, užsitraukus siaubingą nešlovę, mano specialistė.
Mičigano universiteto Artimųjų Rytų istorijos profesorius Juanas Cole‘as teigia: karinė intervencija į Siriją, apie kurią šiuo metu tiek diskutuojama, jėgų pusiausvyros jau dvejus metus Sirijoje trunkančiame konflikte nepakeis. Vienintelis galimas pastebimas pokytis – psichologinis padrąsinimas maištininkams, kuriems vasarą su valdančiojo režimo pajėgomis kovoti buvo itin nelengva.
„Man atrodo, jog šiuo atveju svarbiausias Vašingtono geros reputacijos išsaugojimas, o ne logiškai tikėtina intervencija į konfliktą Sirijoje. Atsidūrus pozicijoje, kai tavęs tikimasi kokių nors veiksmų ar drąsios reakcijos, turi būti iškasami keli karo kirvukai“, - mano J. Cole‘as.
Karas „vyksta siaurose gatvelėse ir uždaruose rajonuose, miestuose važinėja tankai, gaudžia pabūklai“, konstatuoja J. Cole‘as. Iš atokiau esančių laivų ar lėktuvų paleistos raketos tikrai nesugebės sunaikinti visų tų karo mašinų, bus pareikalauta daug civilių aukų.
Sirija pripažįsta besigaminanti cheminį ginklą, tačiau neigia juo besinaudojanti. Esą valdančiojo režimo kariai tapo sukilėlių aukomis. Šiuo metu Sirijoje viešintys Jungtinių Tautų inspektoriai aiškinasi, ar tikrai šią savaitę šimtus žmonių Damaske pražudė cheminis ginklas. Tačiau JAV viceprezidentas Joe Bidenas antradienį pareiškė, jog abejonių, kad valdančiojo režimo pajėgos prieš civilius panaudojo cheminį ginklą, nėra.
JAV jau pareikalavo B. Assado trauktis iš valdžios, išreiškė paramą Sirijos opozicijai, tačiau galimi kariniai veiksmai būtų skirti tikrai ne diktatoriaus pašalinimui, tvirtina Baltųjų rūmų atstovas Jay Carney.
„Kariniai veiksmai būtų atsakas į aiškius tarptautinių normų, griežtai draudžiančių naudoti cheminį ginklą, pažeidimus“, - antradienį kalbėjo Baltųjų rūmų atstovas.
Pilietinis karas Sirijoje jau persirito per šalies sienas į kaimynines valstybes – sproginėja bombos, plūsta pabėgėliai. Įvykiai Sirijoje jau vertinami kaip netiesioginis regiono galingųjų santykių aiškinimasis. J. Cole‘as teigia, jog B. Assado valdantysis režimas gali Amerikai smogti atgal – nusitaikyti į karinius, diplomatinius ar prekybinius Vašingtono interesus Artimuosiuose Rytuose, galbūt paprašyti pagalbos iš savo sąjungininkų Libane („Hezbollah“ maištininkų). Pastarieji per pilietinį karą Libane noriai rengė kruvinus išpuolius prieš amerikiečius.
„Jeigu Vašingtonas Siriją pavaišins bombomis, nenorėčiau atsidurti amerikiečio Beirute vietoje – visai šalia „Hezbollah“. Panašu, jog gali pasikartoti 1980 metų scenarijus, kai Beirute buvo susprogdinta ambasada Beirute, o CŽV padalinio vadas buvo pagrobtas ir nužudytas miškuose“, - sako J. Cole‘as.
Tiek H. de Brettonas Gordonas, tiek A. Smithson mano, jog geresnis sprendimas būtų aprūpinti Sirijos žmones priemonėmis, kaip apsiginti ir apsisaugoti nuo cheminių atakų žalos. Reikėtų dalinti kaukes, specialius detektorius ir vaistus, padėsiančius išgelbėti nuo nervus paralyžiuojančių dujų nukentėjusius žmones, mokyti vietinius, kaip tokiomis priemonėmis naudotis.
A.Smithson manymu, tokią pagalbą Sirijai galėtų teikti daug šalių, kurių karinės pajėgos apmokytos, kaip elgtis cheminių atakų metu. Prisidėti galėtų humanitarinės pagalbos agentūros, patogiausias kelias tai padaryti – per Turkijos teritoriją. Tokia pagalba būtų teikiama „labai skubiai ir viešai“, reikėtų didesnio tarptautinės bendruomenės indėlio – tokio pobūdžio pagalba duotų žymiai daugiau naudos nei kariniai veiksmai, įsitikinusi specialistė.
„Jeigu civiliai būtų aprūpinti apsaugos ir išlikimo priemonėmis, kiek įmanoma prisitaikytų – kaip kad išmoko gyventi miestuose, kur vyksta karas - valdantysis režimas prarastų pranašumą. Jeigu cheminės atakos neduoda norimos naudos, kam jas rengti?“, - svarsto A. Smithson.
Naujausias žinias apie Siriją skaitykite čia: