Kim Jong Unas 2023-iuosius užbaigė nuožmia politine kalba, skirta Komunistų partijos grietinėlei, kurioje neatsirado vietos taikiam susijungimui su Pietų Korėja. Anot jo, tarpusavio santykiai su šia šalimi „yra priešiški ir agresyvūs“, pranešė valstybinė naujienų agentūra KCNA.
Kim Jong Unas paragino „eksponentiškai“ plėsti Šiaurės Korėjos branduolinį arsenalą ir padidinti balistinių raketų bandymų skaičių. Taip pat jis įsipareigojo paleisti tris naujus šnipinėjimo palydovus.
Savo kalboje jis apkaltino Pietų Korėją ir JAV „beatodairiškais veiksmais“ ruošiantis „invazijai“ ir įspėjo, kad „Korėjos pusiasalyje karas gali įsiplieksti bet kurią akimirką“.
2023 m. Šiaurės Korėja paleido rekordinį raketų skaičių, įskaitant, kaip teigė gruodžio mėnesį, tarpžemyninę balistinę raketą, galinčią nešti branduolinį užtaisą ir pasiekti bet kurią JAV vietą. 2023 m. Šiaurės Korėja taip pat į kosmosą iškėlė šnipinėjimo palydovą.
Sekmadienį Šiaurės Korėja teigė sėkmingai paleidusi vidutinio nuotolio ultragarsinę balistinę raketą.
Sausio 6 d. Seulas pranešė, kad Šiaurės Korėja vandenyse netoli Pietų Korėjos Yeonpyeong salos paleido mažiausiai 60 artilerijos sviedinių. Be to, JAV palydovais buvo pastebėta Šiaurės Korėjos chemijos komplekso „Unha“, esančio netoli Manpo miesto, modernizavimo ir plėtros požymių. Šio komplekso produkciją sudaro chemikalai, naudojami raketų kurui gaminti, ir reagentai branduoliniams ginklams kurti.
Gruodžio mėnesį Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA) pranešė, kad Yongbyon mieste pradėjo veikti antras branduolinis reaktorius, kuris gali būti naudojamas branduolinio ginklo gamybai.
Situacija Korėjos pusiasalyje yra „pavojingiausia“ per pastaruosius dešimtmečius
„38 North“, Šiaurės Korėją analizuojančiame tinklalapyje, kuris priklauso Vašingtone įsikūrusiai ekspertų grupei „Stimson Center“, paskelbtame straipsnyje įspėjama, kad naujausi Kim Jong Uno veiksmai gali neapsiriboti įprastais tuščiais grasinimais.
Buvęs JAV saugumo departamento Šiaurės Rytų Azijos padalinio vadovas Robertas Carlinas ir ginklų neplatinimo studijų dėstytojas Monterėjuje įsikūrusiame Middlebury tarptautinių studijų institute Siegfriedas Heckeris perspėja, kad saugumo situacija Korėjos pusiasalyje „yra pavojingiausia nuo 1950 m. birželio mėnesio pradžios“, kai prasidėjo Korėjos karas.
„Tai gali nuskambėti pernelyg dramatiškai, bet mes spėjame, kad, visai kaip jo senelis 1950-aisiais, Kim Jong Unas priėmė strateginį sprendimą pradėti karą“, – sakė jie.
„Nežinome, kur ar kaip Kim Jong Unas planuoja pradėti karinį konfliktą, bet pavojus jau yra didesnis nei įprasti Vašingtono, Seulo ir Tokijo įspėjimai apie Pchenjano provokacijas, – pridūrė analitikai. – Nemanome, kad nuo 2023 m. pradžios Šiaurės Korėjos žiniasklaidoje vis pasirodantys straipsniai pasiruošimo karui tematika yra eilinis gąsdinimas.“
Kas pasikeitė?
Analitikų teigimu, jų perspėjimas daugiausia paremtas tuo, kad Šiaurės Korėjos režimas atsisakė ilgamečio tikslo „normalizuoti“ santykius su JAV. Gali būti, jog Pchenjanas mano, jog toks normalizavimas yra neįmanomas.
Jie tvirtina, kad ekspertai ir politikos rengėjai nepakankamai įvertina šio tikslo, kaip Kim Jong Uno strateginio mąstymo pagrindo, svarbą.
„Būtina suprasti, koks svarbus buvo santykių su JAV gerinimo tikslas visiems trims Kimams, valdžiusiems Šiaurės Korėją“, – samprotaujama straipsnyje.
Tas faktas, kad Šiaurės Korėja „visiškai atsisakė šio tikslo, kardinaliai pakeitė strateginę aplinką Korėjos pusiasalyje ir aplink jį“.
Nesėkmingas 2019 m. Hanojuje įvykęs Kim Jong Uno ir tuometinio Amerikos prezidento Donaldo Trumpo susitikimas buvo „trauminis smūgis Kim Jong Uno reputacijai“.
Derybų metu dėmesys buvo skiriamas galimybei sušvelninti Šiaurės Korėjai įvestas sankcijas mainais į Pchenjano pažadą sumažinti ginklų programos apsukas, tačiau kalbos ir liko kalbomis.
Praėjus penkeriems metams, Šiaurės Korėja mano, kad „atėjo laikas pakeisti status quo“, sakė analitikai. Šiaurės Korėja stiprina ryšius su Rusija ir padeda Maskvai kariauti Ukrainoje, tiekdama artilerijos sviedinius. Taip pat Pchenjanas mano, kad JAV įtaka „mažėja visame pasaulyje“.
Ar Šiaurės Korėja tebėra „racionali“?
Visgi kiti analitikai skeptiškai žiūri į kalbas apie Šiaurės Korėjos ketinimus pradėti karą.
„Raginimai ginkluotis karui nėra neįprastas dalykas Šiaurės Korėjoje, – nurodė Garrenas Mulloy, Tokijuje esančio Daito Bunka universiteto tarptautinių santykių dėstytojas ir karinių reikalų specialistas. – Žinoma, nereikėtų visko nuleisti juokais ir sakyti, kad tai nieko nereiškia, bet nereikėtų ir manyti, jog kils karas.“
Jo teigimu, nuogąstaujama, kad „bet koks Vakarų silpnumo ženklas“ Viduriniuose Rytuose, Ukrainoje ar kitur gali Kim Jong Unui sudaryti įspūdį, jog „pasitaikė proga, kuri daugiau nepasikartos, todėl jos negalima praleisti“.
Tokijo universiteto tarptautinių santykių studijų asistentas Ryo Hinata-Yamaguchi mano, kad dabar nėra pats palankiausias metas Šiaurės Korėjai pradėti karą. „Šiaurės Korėja padarė pažangą stengdamasi paversti Kiniją ir Rusiją savo sąjungininkėmis, todėl nematau priežasčių, kodėl ji dabar norėtų kariauti“, – DW sakė jis.
„Ir nors Šiaurės Korėja gali kliautis Maskvos ar Pekino pagalba, nepakankamai pasitiki nei rusais, nei kinais, kad būtų užtikrinta, jog šios šalys ateis jai į pagalbą kilus karui“, – pridūrė japonas.
„Manau, kad Šiaurės Korėjos lyderiai nėra kvaili ir kad Kim Jong Unas bei jo sesuo [Kim Yo Jong] karinę retoriką naudoja kaip strateginį svertą poveikiui padaryti, kitaip tariant, tai yra įmantrūs veiksmai, signalizuojantys karą jo dar nepradedant, – reziumavo R. H. Yamaguchi. – Vis dėlto labiausiai nerimauju ne dėl planuojamo Pietų Korėjos ar Japonijos užpuolimo, bet dėl žvanginimo ginklais, kuris gali sukelti nesusipratimų ir netyčinių konfliktų.“
Tuo tarpu R. Carlinas ir S. Heckeris primygtiniai tvirtina, kad pasaulis turi rimtai apsvarstyti blogiausią scenarijų ir kad Šiaurės Korėja „gali planuoti karinius veiksmus, visiškai prasilenkiančius su mūsų prognozėmis“.
Jie turi omenyje „iki šiol dažnai pateikiamą argumentą, kad Kim Jong Unas neišdrįs“ užpulti Pietų Korėjos ar JAV karinių pozicijų, nes „žino“, jog tokiu atveju Vašingtonas ir Seulas „sunaikins jo režimą“.
„Literatūra apie netikėtas atakas turėtų mus priversti nepatikliai žiūrėti į patogias prielaidas, kartojamas Vašingtone, nes Pchenjanui jos gali ir negalioti“, – rašo ekspertai.
Savo ruožtu, G. Mulloy sakė, kad naratyve, jog Šiaurės Korėja neturi kitų variantų, išskyrus karą, nes nepagerino santykių su JAV, yra „nemažai logikos ir motyvacijos spragų“.
„Kim Jong Unas nėra lunatikas, bet racionalus asmuo“, – pareiškė G. Mulloy ir priminė, kad Šiaurės Korėjos diktatoriui naudingi glaudesni santykiai su Rusija.
Anot analitiko, Kim Jong Uno režimas šiuo metu nerodo jokių vidinio skilimo ar žlugimo požymių.