Jo manymu, „politinis klimatas, susidaręs prieš Rusijos lyderį Vašingtone, reiškia, kad artimiausiu metu sankcijos bus paliktos“.
Jis pažymi, kad Kongreso spaudžiamas JAV prezidentas Barackas Obama ketina tvirtinti naujas sankcijas Rusijai – jas planuojama pirmą kartą skelbti federaliniu įstatymu.
Tokia priemonė yra simboliško pobūdžio ir palieka Baltiesiems rūmams „veiksmų laisvę“, rašo F. Šiškinas.
„Sprendimą, ar jam asmeniškai ir Rusijos gyventojams atsipirks ekonominės išlaidos, turi priimti pats V. Putinas“, – teigė Baltųjų rūmų atstovas spaudai Joshas Earnestas.
F. Šiškinas taip pat cituoja nenurodyto aukšto rango amerikiečių politiko žodžius, esą „anksčiau norėdamas sušvelninti neigiamas Vakarų sankcijų pasekmes, V. Putinas kartais imdavosi taktinių politikos pokyčių Ukrainos atžvilgiu, tačiau dabar dar anksti spręsti, ar rublio vertės kritimas privers koreguoti Kremliaus skaičiavimus“.
„The Wall Street Journal“ šaltinis taip pat patikino, kad Vašingtonas niekada nekėlė tikslo sužlugdyti Rusijos ekonomiką ar nuversti V. Putiną.
Oficialiuosius JAV asmenis jau ne pirmą mėnesį kankina mintys, kad galbūt V. Putinas nesulaukia kompetentingų ekonominių patarimų ir negirdi priešingos nuomonės ir vis labiau remiasi tik siauru patarėjų ratu, nenorinčiu jam prieštarauti, pažymi F. Šiškinas.
Buvęs Jungtinių Valstijų ambasadorius Rusijoje Michaelas McFaulas mano, kad Kremlius vargu ar trauksis atgal.
„Man sunku įsivaizduoti, kokias nuolaidas V. Putinas galėtų padaryti“, – sakė diplomatas.
Tačiau jis mano, kad sunki ekonomikos padėtis sulaikys Rusijos lyderį nuo naujų avantiūrų Ukrainoje ir kitose posovietinėse teritorijose.
Pasak Petersono tarptautinių ekonomikų instituto vyriausiojo analitiko Anderso Aslundo, dabartinė finansinė suirutė Rusijoje – „absoliuti krizė, katastrofiška krizė. Jie nesuprato vieno dalyko – kokie jie yra pažeidžiami“.
„Tuo laikmečiu, kai atėjo į valdžią, V. Putinas suposi ant aukštų naftos kainų bangos, tačiau nėra abejonių, kad ekonomika pradės daryti neigiamą įtaką politikai“, – Londone sakė „Spiro Sovereign Strategy“ direktorius Nicholas Spiro.
„Viskas susidėję į vieną vietą pradės kelti grėsmę politiniam šio režimo tvarumui“, – sakė jis naujienų agentūrai „Reuters“.
V. Putinas, atėjęs į valdžią 1999 metų pabaigoje, mėgavosi per 80 proc. siekiančiais reitingais, kai kovą Rusija prisijungė Ukrainai priklausiusį Krymo pusiasalį.
Jis neturi akivaizdžių varžovų ir kritikai kaltina jį slopinant priešiškas nuomones. Didžioji dalis valstybinių įmonių yra jo sąjungininkų rankose.
Visuomenės panikos ženklų beveik nesimato, tačiau ji didžiąją dalį naujienų gauna iš valstybinės žiniasklaidos, propaguojančios V. Putino požiūrį, kad Rusija kenčia nuo spekuliantų ir Vakarų atakų.
Priešingai chaoso scenoms, kilusioms per 1998 metų Rusijos finansinę krizę, antradienio rytą prie valiutos keitimo punktų nesimatė jokių grumtynių. Panikos nebuvo ir perkant maistą. Šalyje beveik nevyksta jokie protestai.
Tačiau sociologinių apklausų specialistai tvirtina, kad rublio nuvertėjimas ir gilėjanti ekonomikos krizė pamažu palies viduriniąją klasę didžiuosiuose miestuose, o tuomet išplis į provincijas.
„Manau, kad parama V. Putinui dar gali tęstis nuo vienerių / pusantrų iki dvejų metų, – sakė nepriklausomos apklausų organizacijos „Levada Center“ vadovas Levas Gudkovas. – Pirmuosius nepasitenkinimo ženklus išvysime jau pavasarį“.