„Egzistuoja tokia nelaimių tendencija, kad šios nutinka būtent Rusijoje“, – „Insider“ sakė CNA ekspertas Rusijos klausimais Jeffrey Edmondsas.
J. Edmondsas, buvęs Centrinės žvalgybos agentūros analitikas ir Jungtinių Valstijų Nacionalinio saugumo tarybos narys, sakė, kad problema gali būti ta, jog Rusija dažnai norą rizikuoti derina su pasenusia karine infrastruktūra, kuri paprasčiausiai negali taip paprastai išpildyti šio noro. Tokiu būdu sukuriama aplinka, kurioje nelaimės tampa daug labiau tikėtinos.
Pastarosiomis savaitėmis per įvairius Rusijos karinius incidentus žuvo ir sužeista daug žmonių. Tarp šių incidentų – mirtinas gaisras itin slaptame povandeniniame laive, sprogimas karinės bazės šaudmenų sandėlyje ir raketos sprogimas raketų bandymo poligone.
Liepos 1-ąją žuvo 14 Rusijos jūreivių: tądien kilo gaisras povandeniniame aparate, kuris, kaip manoma, yra „Lošarik“ – povandeninis atominis giliavandenis laivas, sukurtas šnipinėjimo tikslais ir galintis atlikti specialiąsias operacijas, susijusias su povandeniniais kabeliais.
Tai buvo didžiausias Rusijos karinio jūrų laivyno incidentas nuo to laiko, kai 2008-aisiais 20 Rusijos karių ir civilių žuvo branduoline energija varomame povandeniniame laive „Nerpa“. Prisimenama ir ankstesnė tragedija, kai 2000-aisiais 118 jūreivių žuvo branduoline energija varomame povandeniniame sparnuotųjų raketų laive „Kursk“.
Tai – tik keletas iš daugelio mirtinų povandeninių laivų nelaimių nuo šimtmečio pradžios.
„Senstantis Rusijos karinis jūrų laivynas (ir jo pirmtakas – Sovietų Sąjungos karinis jūrų laivynas) iš esmės patyrė žymiai daugiau nelaimių nei bet kuris kitas didysis laivynas“, – jau anksčiau „Insider“ sakė buvęs jūrų pajėgų žvalgybos pareigūnas A.D. Bakeris.
Rusijos karinis jūrų laivynas praėjusį rudenį neteko vienintelio lėktuvnešio „Admiral Kuznecov“, kai ant remontuojamo jo denio užkrito didžiulis kranas, o tuo metu vienintelis plaukiojantis dokas, tinkamas tokio dydžio laivo remontui, iš kurio ir buvo išplukdomas lėktuvnešis, nuskendo dėl elektros tiekimo pertrūkių.
Net ir tuomet, kai buvo dislokuotas, „Admiral Kuznecov“ būdavo apsuptas jį sekančių laivų vilkikų, mat nuolat buvo laukiama nelaimės.
Nelaimės tikrai neapsiriboja vien Rusijos kariniu jūrų laivynu.
Prieš kiek daugiau nei savaitę Sibire esančioje karinėje bazėje sprogo kariuomenės šaudmenų sandėlis, kuriame buvo laikoma dešimtys tūkstančių artilerijos sviedinių.
Žuvo vienas žmogus, dar mažiausiai 13 buvo sužeisti. O ketvirtadienį įvyko netikėtas sprogimas Šiaurės Rusijoje esančiame raketų bandymo poligone. Iš pradžių pranešta apie du žuvusiuosius ir šešis sužeistuosius. Vėliau patvirtinta, kad žuvo penki darbuotojai.
Rusija taip pat susiduria su orlaivių avarijomis ir kitais incidentais, būdingais kitoms kariuomenėms, įskaitant ir Jungtines Valstijas.
„Rusija išties bando iš senos infrastruktūros išspausti viską, nes mėgina neatsilikti ir pasiekti Jungtinių Valstijų lygį. Laivynas ir kariuomenė verčiami daryti tai, kas dažnai neatitinka saugumo supratimo ir jiems yra nesaugu, turint omenyje karinės technikos ir infrastruktūros amžių“, – „Insider“ aiškino J. Edmondsas.
Kitas svarbus dalykas yra „agresyvumo ir rizikavimo kultūra“, pridūrė J. Edmondsas, primindamas kai kuriuos atvejus, kai Rusijos kariuomenei tik per plauką pavykdavo išvengti nelaimės atliekant pavojingus manevrus ore ir jūroje, kai Jungtinių Valstijų kariuomenė yra arti.
„Rusijos kariuomenėje egzistuoja tokia rizikavimo kultūra, kurios nesutiksi Jungtinėse Valstijose. Niekuomet neleistume JAV pilotui praskristi virš pat Rusijos laivo. Tokio piloto karjera iš karto baigtųsi“, – aiškina J. Edmondsas.