Taigi, net ir patyrę politikos analitikai privalo pripažinti, kad 41 metų V. Zelenskis ir jo susiskaldžiusiai Ukrainai siūlomas tuščias lapas, kuriame rinkėjai bent mintyse gali nusipiešti geidžiamą ateitį, itin patrauklus. Tiems, kas pastaruosius penkerius Ukrainos metus prisimena kaip vieną nesėkmę vijusią kitą nesėkmę ir apmaudžias klaidas, visa tai simbolizuoja dabartinis prezidentas Petro Porošenka. Jis pirmame rinkimų ture liko antras.
Tokiems skeptiškai dėl dabartinės situacijos nusiteikusiems rinkėjams „Porošenka simbolizuoja viską, kas man labiausiai nepatinka Ukrainos versle, visuomenėje ir politikoje – oligarchus“, – sako Londone dirbantis besivystančių rinkų ekspertas ir ekonomistas Timothy Ashas.
Tai strategija, kurios nuo pirmo turo laikosi tvirtai įsikibęs ir V. Zelenskis, nors ir pats turi ryšių su Ukrainos oligarchu bei nuožmiu P. Porošenkos priešu Ihoriu Kolomoiskiu.
56 metų Izraelyje gyvenantis I. Kolomoiskis valdo televizijos kanalą, rodantį V. Zelenskio humoristines programas. Jis kandidatui rinkimuose parūpino ir apsaugą, teisininkų bei transportą. Jungtinių Valstijų parengtoje ataskaitoje teigiama, kad I. Kolomoiskis (kurio tarptautinis verslas be smulkesnių sferų susijęs su metalais, iškastiniu kuru ir finansais) buvo atsidūręs FTB tyrimo taikinyje dėl galimų finansinių nusikaltimų.
Žinoma, tokius kaltinimus jo teisininkai neigia.
Agentūros atstovė Tina Jagerson RFE/RL elektroniniu laišku atsakė, jog, remiantis Jungtinių Valstijų teisingumo departamento politika, FTB „nei patvirtina, nei paneigia tokio tyrimo faktą“.
Na, bent jau kol kas ryšiai su I. Kolomoiskiu V. Zelenskio reputacijai, panašu, nekenkia.
Jeigu viešosios nuomonės tyrimų išvados nemeluoja (bent jau pirmo rinkimų metu tikrai nemelavo), V. Zelenskis gana užtikrintai įveiks P. Porošenką ir taps naujuoju Ukrainos prezidentu.
„Manau, kad V. Zelenskis laimės, nes persvara pirmame ture buvo per didelė, kad P. Porošenkai pavyktų ją sumažinti. Juo labiau, kad visuomenė nemėgsta ir nepasitiki dabartiniu prezidentu“, – prognozuoja T. Ashas.
Kovo pabaigoje tarptautinio Kijevo sociologijos instituto paskelbtose apklausos išvadose teigiama, kad P. Porošenką neigiamai vertina daugiau nei 61 proc. apklaustųjų – tai prasčiausias vertinimas iš visų kandidatų. V. Zelenskis nepriimtinas tik 23 proc. respondentų.
Jeigu komikas, kurio patirtis politikoje apsiriboja mokytojo, tapusio prezidentu, vaidmeniu seriale, Ukraina balandžio 22 dieną gali prabusti turėdama daugiau klausimų apie savo ateitį nei atsakymų.
Jokios politikos – jokių problemų
Žavus, šmaikštus ir tikras socialinės žiniasklaidos profesionalas V. Zelenskis labai puikiai tinka Ukrainos žmonėms, surūgusioje šalies politinėje sistemoje reikalaujantiems „naujo veido“. Kandidatas rinkėjams pasiuntė labai paprastą žinutę, o ją išgirdo visa šalis: „Esu tas, kuo norite mane matyti“.
„Tas atsainumas greičiausiai yra labai gerai apgalvota strategija. Toks V. Zelenskis patrauklus platesniam elektoratui. Nepaisant to, jeigu bus išrinktas, galiausiai tai virs nenuosekliais ir permainingais politiniais sprendimais“, – samprotauja Londone veikiančios rizikos vertinimo bendrovės „IHS Market“ vyriausiasis Ukrainos analitikas Alexas Kokčiarovas.
Kritikų teigimu, karštakošiški politiniai sprendimai – tikrai ne tai, ko šiuo metu labiausiai reikia rimtų diplomatinių ir ekonominių iššūkių turinčiai ir su Rusija konfliktuojančiai Ukrainai.
P. Porošenka – saldainių magnatas, dirbęs šalies užsienio reikalų ir pramonės ministru, o 2014 metais tapęs kompromisiniu kandidatu į prezidento postą, savo politinę patirtį šiuose rinkimuose įvardija kaip svarbiausią savo privalumą ir stabilumo šalyje garantiją.
Bandydamas įtikinti vis dar neapsisprendusios rinkėjus, V. Zelenskis praeitą savaitę pristatė savo priešrinkiminę programą. Ji, kaip ir buvo galima tikėtis, labiau primena ne konkrečių politinių sprendimų ar iniciatyvų, o jo asmeninių savybių ir samprotavimų rinkinį.
Kandidato patarėjai RFE/RL žurnalistams neseniai pasakojo padrąsinę V. Zelenskį tiesiog išdėstyti savo vertybes ir leisti jiems pagal jas suformuoti konkretesnes politines gaires.
Buvęs finansų ministras Oleksandras Danyliukas, buvęs ūkio reikalų ministras Aivaras Abromavičius ir buvęs Valstybinės korupcijos prevencijos agentūros narys Ruslanas Riabošapka – tai tik keli žinomi asmenys iš V. Zelenskio patarėjų komandos, padedančios jam mąstyti, planuoti ir vystyti savo priešrinkiminę platformą.
„Viliuosi, kad pirmas dalykas, ką jis nuveiks tapęs prezidentu – kūrybiškai ir su polėkiu sunaikins tiek daug metų Ukrainą atgal tempusią sistemą. Iš karto po to pamatysime naują Ukrainą, naują valdžią, naujos kartos šalį valdančius žmones“, – entuziastingai kalbėjo O. Danyliukas.
Nors rinkimų favoritą ir lydi daug nežinomųjų, štai ką jau žinome apie V. Zelenskio nuomonę svarbiausiais klausimais.
„Ne kovoti, o įveikti korupciją“
RFE/RL žurnalistams R. Riabošapka pabrėžė, jog kova su korupcija V. Zelenskio pergalės atveju bus svarbiausias prioritetas.
„Jo planas pirmosioms šimtui prezidentavimo dienų susijęs su didžiausiu dėmesiu antikorupcinėms priemonėms“, – pirmo rinkimų turo naktį kalbėjo R. Riabošapka, žadėdamas prieš antrą turą paviešinti ir konkrečių veiksmų planą.
R. Riabošapka pateikė kelias užuominas, kaip viskas turėtų vykti. V. Zelenskis yra žadėjęs „visiems vienodas taisykles. Įstatymas galioja visiems be išimties. Kaip kad mane išmokė teisės mokykloje. Paprašysime Jungtinės Karalystės, kad mums įsteigtų Aukščiausiąjį teismą“, sausį jis sakė „Ukrainskaja Pravda“.
V. Zelenskio komanda RFE/RL taip pat sakė, jog, tapęs prezidentu, jis neleis kaltais dėl korupcijos pripažintiems asmenims užimti postų valdžios aparate ir uždraus korupcija kaltinamus asmenis paleisti į laisvę už užstatą.
Maža to, bus sugriežtinta atranka į valstybės tarnybą ir užtikrinamos didesnės algos nei dabartinėje administracijoje, tokiu būdu siekiant atgrasyti nuo noro imti kyšius. Ir tai dar ne viskas. R. Riabošapka sakė, kad V. Zelenskis naujam gyvenimui prikels specialią šalies prokuratūros antikorupcijos tarnybą bei kitas kovos su korupcija institucijas bei „užtikrins jų nepriklausomybę“.
„Kalbins Putiną užbaigti karą“
V. Zelenskis ne kartą akcentavo, jog karinis konfliktas su Rusijos remiamais separatistais Rytų Ukrainoje, per penkerius metus pareikalavęs beveik 13 tūkst. žmonių gyvybių, privalo liautis.
Siekdamas šio tikslo, kandidatas į Ukrainos prezidentus žada tiesiogiai derėtis su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Be to, per interviu vienai Ukrainos televizijai jis visai neseniai pareiškė, jog jokiais būdais nesutiks aukoti nei šalies teritorijos, nei piliečių.
Maskva ir Kijevas „turės pasikalbėti... susitikti kažkur pusiaukelėje“, per interviu praeitais metais kalbėjo V. Zelenskis.
Toks komentaras tada sulaukė nemenkos Ukrainos karo veteranų ir nacionalistų, kuriuos panašiai suglumino ir neseniai į dienos šviesą ištrauktas šoumeno 2014 metais pasakytas komentaras, kaip išvengti karo su Rusija, kritikos. „Galiu jūsų maldauti parpuolęs ant kelių, bet neklupdykite mūsų žmonių“, – tuo metu V. Putinui skirtame komentare pareiškė V. Zelenskis.
P. Porošenka bando V. Zelenskį vaizduoti kaip negalintį apginti Ukrainos nuo Rusijos. V. Putinas, kaip kad naktį po pirmo rinkimų turo sakė dabartinis Ukrainos prezidentas, „svajoja apie minkštą, lengvai sukalbamą, krizenantį, nepatyrusį, silpną, ideologine prasme bestuburį ir politiškai neapsisprendusį Ukrainos prezidentą. Nejaugi leisime jo svajonei išsipildyti?“
Visai neseniai V. Zelenskis pareiškė palaikantis vadinamuosius Minsko susitarimus – dvi sutartis, Maskvos ir Kijevo pasirašytas atitinkamai 2014 metų rugsėjį ir 2015 metų vasarį, turėjusias nutiesti kelią į taiką, nors ir leidusias abiem konflikto pusėms gana laisvai interpretuoti to kelio kryptį.
Nors Minsko susitarimai ir padėjo apmaldyti karinius veiksmus ir sumažinti aukų skaičių, tvarių paliaubų pasiekti visgi nepavyko.
V. Zelenskis taip pat ne viename interviu kalbėjo norintis, jog prie taikos derybų su Rusija prisijungtų Jungtinės Valstijos ir Jungtinė Karalystė. Šiuo metu šios derybos vyksta Normandijos formatu – tai keturšalis Ukrainos, Rusijos, Vokietijos ir Prancūzijos dialogas. Kandidatas į Ukrainos prezidentus taip pat demonstruoja susidomėjimą galimybe leisti tarptautinėms taikos palaikymo pajėgoms užtikrinti karo nualintų šalies rytinių teritorijų saugumą.
„Man labai patiko Kurto Volkerio (specialiojo Jungtinių Valstijų atstovo Ukrainoje) planas: aiški atskirties linija, taikos palaikymo misija, prasidedanti nuo mažų kaimelių (išlaisvinimo), o tada judanti į Luhanską ir Donecką“, – neseniai kalbėjo V. Zelenskis.
Taikos palaikymo planas ore sklando jau pastaruosius dvejus metus, bet Maskva niekaip nenusileidžia, kas turėtų kontroliuoti Ukrainos ir Rusijos sieną. Jeigu sienos kontrolė atitektų Kijevui, Maskva netektų tiesioginės separatistinių pajėgų paramos maršruto, o tai reikštų ir svarbaus galios sverto praradimą.
Per interviu V. Zelenskis yra kalbėjęs, jog Ukraina turėtų pradėti didelio masto „informacinį karą“ ir jį laimėti. Tai, kad kandidatas konflikto klausimu neturi aiškios pozicijos ir tik svaidosi skambiais pareiškimais, keliaą nerimą ne vienam.
„Tiesą sakant, nerimauju dėl miglotų V. Zelenskio pareiškimų Donbaso ir Krymo klausimais. Atsargumas rinkimų metu priimtinas ir sveikintinas, bet tik ne karo tema“, – sako Ukrainos reformų šalininkas Mustafa Nayyemas.
Krymas – Ukraina, tik kaip jį susigrąžinti?
Vienas iš kebliausių klausimų V. Zelenskiui greičiausiai yra Rusijos 2014 metų kovą aneksuotas Krymas. Kandidatas palaiko oficialią Ukrainos poziciją, jog šis pusiasalis Juodojoje jūroje be jokių klausimų priklauso Ukrainai, tik atsakyti į klausimą, kaip jį susigrąžinti, jis negali.
V. Zelenskio teigimu, „Krymą bus galima susigrąžinti tik tada, kai Rusijoje pasikeis valdantysis režimas“. Be to, jis norėtų, kad Rusija Ukrainai už aneksiją sumokėtų kompensaciją ir nutrauktų karinius veiksmus šalies rytuose.
Referendumas dėl narystės Europos Sąjungoje ir NATO
Skirtingai nei P. Porošenka, kuris visada labai aiškiai deklaravo norą matyti Ukrainą tiek Europos Sąjungoje, tiek NATO, V. Zelenskis šiuo klausimu laikosi kiek nuosaikesnės ir atsargesnės pozicijos.
Nors tarsi ir remia narystės Europos Sąjungoje ir NATO siekį bei teigia nenorįs keisti Ukrainos kurso į Vakarus, V. Zelenskis norėtų šalies žmonėms suteikti galimybę patiems nuspręsti, ar likti P. Porošenkos nutiestame kelyje, ir savo nuomonę išsakyti referendume.
„Ukraina pasirinkusi Europos integracijos kelią, mūsų kelias veda į Europą, taip nuspręsta jau labai seniai, ir niekas neketina to keisti. Visgi norėdami tapti NATO dalimi, turėtume žmonėms paaiškinti... kad ne koks nors aligatorius nori mus – Ukrainą – praryti, o visa tai dėl šalies saugumo. Turime pasiekti kiekvieną Rytų Ukrainoje gyvenantį žmogų... kiekvieną ukrainietį. NATO narystė turėtų prasidėti nuo referendumo“, – teigia V. Zelenskis.
„Kalbėk kokia tik nori kalba“
V. Zelenskis, kurio gimtoji kalba yra rusų, yra kritikavęs P. Porošenkos vyriausybės sprendimą riboti rusų kalbos vartojimą valdžios institucijose, žiniasklaidoje ir mene. Jis tai pat aršiai prieštarauja Rusijos menininkams įvestam draudimui lankytis Ukrainoje.
„Neturėtume marginalizuoti kitomis kalbomis kalbančių. Visi moka ukrainiečių. Jeigu Rytuose ir nemoka, išmoks. Tai ukrainiečių kalba, valstybinė kalba, bet žmonėms neturėtų būti draudžiama kalbėti taip, kaip jie nori“, – Rusijos dienraščiui „Argumenty i Fakty“ yra sakęs V. Zelenskis.
Teismų sistema – aukštyn kojomis
Per interviu žurnalui „Novoje Vremia“ O. Danyliukas aiškino, jog V. Zelenskio komanda šią savaitę pateiks planą, kaip derėtų reformuoti šalies teismų sistemą. Nors P. Porošenka ir giriasi perkrovęs sistemą, dauguma mano, jog iš tikrųjų tai nebuvo padaryta.
Anot O. Danyliuko, V. Zelenskiui tapus prezidentu, teismų sistema „bus apversta aukštyn kojomis“. Nors ir neįvardija, kaip ketinama tai padaryti, žadama, jog pokyčiai prasidės nuo Aukščiausiojo teismo ir Apeliacinio teismo.
Ekonomika
V. Zelenskis turi planų, kaip į Ukrainą pritraukti daugiau užsienio investicijų ir sukurti palankią terpę verslui, tik vėlgi – viskas labai abstraktu. Viena iš konkretesnių iniciatyvų – įkurti specialią instituciją, besirūpinsiančią ekonominiais nusikaltimais.
„Tokios teisėsaugos agentūros kaip Saugumo tarnyba, Generalinė prokuratūra ir Vidaus reikalų ministerija turi skubiai netekti funkcijų, leidžiančių daryti spaudimą verslui ir taip daryti įtaką šalies ekonomikai“, – teigia V. Zelenskis.
Kaip vieną iš būdų stimuliuoti Ukrainos ekonomiką V. Zelenskio komanda pateikia iniciatyvą leisti šešėliniam verslui legalizuotis sumokant 5 proc. mokestį, rašo „Kijev Post“. Anot dienraščio, tapęs prezidentu, V. Zelenskis ir toliau žada bendradarbiavimą su Tarptautiniu valiutos fondu, nors prieš tai šiuo klausimu buvo nusiteikęs skeptiškai.
Sveikatos priežiūra, rinkimai, socialinės garantijos
Trumpai tariant, V. Zelenskis išreiškė paramą sveikatos priežiūros sistemos reformai ir dabartinei sveikatos reikalų ministrei Ulanai Suprun. Jis taip pat yra minėjęs galimų pokyčių rinkimų platformoje, tarp kurių vadinamasis atviras sąrašas ir proporcinio partijų atstovavimo sistema.
Kalbant apie parlamentą, kur, anot kritikų, deputatai daug metų atvirai tyčiojasi iš jiems patikėtų mandatų, būtina priimti įstatymą, leidžiantį iš parlamentaro atimti jo mandatą.
V Zelenskis taip pat siūlo atnaujinti ukrainiečių, šiuo metu gyvenančių Rusijos remiamų separatistų kontroliuojamose teritorijose, valstybinių pensijų mokėjimą. P. Porošenkos valdžia jas buvo atėmusi ir tokį sprendimą argumentavusi kaip baudžiamąją priemonę.
Palaukite ir pamatysite
Bet visa tai tik pažadai ir, anot ekspertų, gana migloti. Tikrasis išbandymas bet kurio kandidato vadovavimo įgūdžiams ir ambicijoms laukia pergalės atveju, bet net ir tada daug kas gali pasikeisti.
„V. Zelenskis Ukrainoje nelaikomas kandidatu, besivadovaujančiu konkrečia ideologija ar itin motyvuota komanda, tad kyla reali grėsmė, jog jis gali tapti įvairių įtakos grupių (pradedant partijomis ir baigiant verslu) taikiniu ir galiausiai imti savo politiką formuoti vien dėl asmeninės naudos“, – perspėja A. Kokčiarovas.