A. Illarionovas jau daugiau nei dešimtmetį gyvena Vašingtone, o šiuo metu vieši Ukrainoje.
„Jeigu dabar Ukraina, Ukrainos visuomenė, Ukrainos valdžia priims neteisingą sprendimą, tolimesnis problemų sprendimas taps neįmanomas, nes tokiu atveju nebeliks jokių nepriklausomos Ukrainos vystymosi galimybių. Apie ką aš čia? O gi apie tai, apie ką šiandien daug diskutuojama – derybų atnaujinimas, tiksliau netgi galimas susitarimas: ar tai pagal „Steinmeierio formulę“, ar kokią kitą. Vadinamųjų „Donecko liaudies respublikos“ ir „Luhansko liaudies respublikos“ reintegracija atgal į Ukrainos politinį kūną. Turiu pasakyti, kad šiandien tai būtų labai didelė klaida. Kas nebūtų klaida? Potenciali ir būtina okupuotų ir aneksuotų teritorijų reintegracija kaip strateginis tikslas“, – įsitikinęs A. Illarionovas.
Pasak jo, viena esminių Ukrainos klaidų – Donbaso ir Krymo atskyrimas.
„Tiesą sakant, didelė klaida ir tai, kad, aptarinėjant Krymo problemą, neįtraukiamas Donbaso klausimas. Ir laikas spręsti reintegracijos klausimus šiuo metu neatrodo tinkamas. Tik pirmiausia noriu pasakyti, kad pati „Steinmeierio formulė“, apie kurią tiek daug kalbama, ir kurią, mano didžiai nuostabai, kaip galimą variantą ima minėti ir Ukrainos oficialieji valdžios asmenys, reiškia, jog Ukrainą griaunantys Minsko susitarimai, reikalaujantys decentralizacijos, reikalaujantys priimti tokį statusą įtvirtinančius įstatymus (įstatymas „dėl Donecko ir Luhansko sričių paskirų rajonų vietos savivaldos ypatybių“ – GORDON), reikalaujantys okupuotose teritorijose (dar neišvedus okupacinių pajėgų) surengti rinkimus (iš tikrųjų Minsko susitarimuose tokia galimybė nėra numatyta – GORDON), tose teritorijose nesuformavus Ukrainos valdžios, įskaitant ir šalies teisėsaugos organus (Minsko susitarimuose numatyta, jog rinkimai okupuotose teritorijose privalo būti surengti laikantys išskirtinai Ukrainos įstatymų, teisėsaugos organų vadovus turi skirti centrinė Ukrainos valdžia, tačiau gavusi vietinių pritarimą – GORDON) reiškia, jog į Ukrainos politinį kūną prievarta bus suleista „rusiško pasaulio“ injekcija... netgi, pasakysiu be užuolankų, Putino pasaulio injekcija. Tokio sprendimo padarinių neaprašysi“, – per interviu kalbėjo buvęs V. Putino patarėjas.
Maža to, įsitikinęs jis, Ukraina privalo atsisakyti „Normandijos formato“.
„Tiems, kas galbūt neišgirdo, pakartosiu dar kartą. Ukrainai būtina atsisakyti „Normandijos formato“, o ne tik Minsko susitarimų. „Normandijos formatas“ reiškia: Ukrainos prezidentas sėdi priešais tris jo atžvilgiu priešiškai nusiteikusius asmenis. Vienas – tiesiogiai, o likę du – netiesiogiai“, – teigia A. Illarionovas.
Anot A. Illarionovo, Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui būtina sėsti prie derybų stalo akis į akį su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.
„Kaip matome, V. Zelenskiui stinga diplomatinės patirties, bet ir tos, kurią turi, pakako pasiekti... apsikeitimo belaisviais. Yra skirtingų nuomonių ir vertinimų, už ir prieš, juo labiau, kad į laisvę išėjo 35 ukrainiečiai. Ar tose derybose dalyvavo Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, Vokietijos kanclerė Angela Merkel, Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas? Ne. Tai padarė jis vienas, tai jo nuopelnas. Klausimas: kam tada reikalingi tie žmonės?“ – pridūrė jis.
Prancūzijos prezidentą Emmanuelį Macroną jis vadino „atvirai išduodančiu Ukrainą“.
„Šiandien matome Prancūzijos prezidento poziciją... Jis atvirai išduoda Ukrainą! Ir dar viešai. Jau nekalbant apie tai, kas vyks už uždarų durų. Ponia Merkel? Viena koja jau pasitraukė. Jai darytas labai stiprus spaudimas šalies viduje“, – teigia A. Illarionovas.
Anot jo, į „Normandijos formatą“ pakvietus Jungtinių Valstijų prezidentą Donaldą Trumpą, „situacija pablogėtų daug kartų“.
„D. Trumpas per pustrečių savo prezidentavimo metų nė karto nepasakė nė vieno kritiško žodžio apie Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną. Matėme jų bendrą pasirodymą Helsinkyje. Akivaizdu, koks jis psichologiškai priklausomas nuo V. Putino. Su kiekviena ištarta fraze kabinosi į savo kaimyną, tarsi klausdamas „Ar teisingai pasakiau? Niekur nesuklydau? Pakankamai sušvelninau?“ – kritikos negailėjo A. Illarionovas.
Jis mato ir dar vieną realią grėsmę Ukrainai – jog į valdžią kartu su dabartiniu liaudies deputatu iš partijos „Opozicinė platforma – Už gyvenimą“ Viktoru Medvedčiuku gali ateiti prorusiškos jėgos.
„Remiantis naujausių rinkimų rezultatais, balsavimas Ukrainoje vyko liepą, antiukrainietiškos arba proputiniškos partijos surinko maždaug 18 proc. balsų. Žinoma, partijos „Liaudies tarnas“ sėkmės ir galingo emocinio pakylimo fone proputiniškų jėgų svoris atrodo gana menkas. Kai visa ta euforija išsisklaidys (o tai anksčiau ar vėliau įvyks), tos dalies įtaka sustiprės“, – teigia A. Illarionovas.
Anot eksperto, „jeigu bus suteikta teisė dalyvauti rinkimuose (o jų negalima nesuteikti; nėra jokio – nei politinio, nei juridinio – mechanizmo, kuris užkirstų kelią tokių asmenų dalyvavimui politiniuose procesuose Ukrainoje), per bet kuriuos ateinančius parlamento ar prezidento rinkimus antiukrainietiškos, proputiniškos jėgos lengvai surinks 35–40 proc. rinkėjų balsų.
„Ir tada ta jėga geriausiu atveju taps antra stipriausia, o greičiausiai – daugiausia balsų surinkusia. Todėl, kad proukrainietiškos partijos, kaip bet kurioje normalioje demokratinėje valstybėje, rinkėjų balsus dalijasi tarpusavyje. Tai reiškia: tas, kas kontroliuoja 35-40 proc. balsų, turi raktą nuo Ukrainos politinės sistemos. To žmogaus pavardė puikiai žinoma – V. Medvedčiukas. Jis turės bent jau dvigubai daugiau balsų nei šiandien.... Tik mes žinome, kad tikrasis V. Medvedčiuko vardas – Vladimiras Putinas. Taip V. Putinui būtų įteiktas raktas nuo Ukrainos politinio gyvenimo, nuo galimybės rinktis jo vidaus ar išorės vektorių“, – mano A. Illarionovas.
Ekspertas spėja, kad V. Putinas tokiu atveju „imtų vadovauti Ukrainos politiniam gyvenimui“.
„Ir tai bus absoliučiai legalu, absoliučiai skaidru, paisant visų reikiamų politinių normų. Ir V. Medvedčiuko bei Putino sąjungininkais taps visa Europos visuomenė, visas Vakarų pasaulis“, – pareiškė buvęs V. Putino patarėjas.
V. Medvedčiukas 2002-2005 metais užėmė Ukrainos prezidento administracijos vadovo postą. 2004 metais V. Putinas tapo jo mažosios dukros krikštatėviu.
Per pirmalaikius Ukrainos parlamento rinkimus, vykusius 2019 metų liepos 21 dieną, „Opozicinė platforma – Už gyvenimą“, kuri yra laikoma prorusiška politine jėga, surinko 13,05 proc. balsų.
