Artėjant „lemiamam derybų etapui“ dėl naujos dešiniųjų ir kairiųjų „didžiosios koalicijos“, konservatoriams ir socialdemokratams teks derėtis iki paskutinės minutės, sakė A. Merkel.
„Tebeturime visą virtinę labai rimtų nesutarimų – mūsų dar laukia milžiniškas darbas,“ – pabrėžė kanclerė, turėdama galvoje pabėgėlių, darbo rinkos ir sveikatos apsaugos politikos klausimus.
„Tikiuosi, kad mums pasiseks, tačiau problemos, kaip jau sakiau, dar neišspręstos,“ – pridūrė ji.
Vokietija gyvena politinėje nežinioje nuo rugsėjo 24-osios visuotinių rinkimų, kurių metu A. Merkel nepavyko užsitikrinti aiškios daugumos parlamente – iš dalies dėl to, kad prieš imigrantus nusistačiusi ultradešiniųjų partija „Alternatyva Vokietijai“ AfD nuviliojo milijonus rinkėjų nuo kitų partijų.
Ketvirtos kanclerės kadencijos siekianti A. Merkel iš pradžių bandė suformuoti koaliciją su mažesnėmis Laisvosios demokratijos ir Žaliųjų partijomis, tačiau šios deryboms lapkritį žlugus buvo priversta pasiūlyti nenoriai nusiteikusiai Vokietijos socialdemokratų partijai (SPD) dar kartą sudaryti aljansą.
Abi didžiosios partijos sausį iš esmės susitarė pradėti oficialias derybas dėl naujos vyriausybės, vadovausiančios didžiausiai Europos Sąjungos ekonomikai, suformavimo iki kovo pabaigos.
Išeiti iš aklavietės
Tačiau konservatoriai ir socialdemokratai vėl nesutaria kai kuriais klausimais – ypač daug ginčų kelia SPD reikalavimai, kad laikinai įdarbinti darbuotojai dirbtų pagal nuolatines darbo sutartis ir kad Vokietijos sveikatos apsaugos sistema būtų teisingesnė.
Ypač aljansui su A. Merkel priešinasi jaunieji socialdemokratai.
Socialdemokratų jaunimo sparno lyderis Kevinas Kuehnertas, kalbėdamas apie galimybę sudaryti mažumos vyriausybę, televizijai RTL pareiškė, kad „kažkas kitas taip pat galėtų vadovauti“ vyriausybei.
Vokietijos naujienų agentūra DPA penktadienį pranešė, kad partijos taip pat ginčijasi, ar pasiektas susitarimas kasmet įsileisti į šalį ne daugiau kaip 180-200 tūkst. naujų prieglobsčio prašytojų yra tvirtai nubrėžta riba ar tikslas, kurį galima keisti.
SPD, kurią naujausiose apklausose jau palaiko mažiau nei 20 proc. rinkėjų, jaučia ypač didelį spaudimą pasiekti rezultatų, nes eiliniams partijos nariams bus leista balsuoti, ar partija vėl turi būti valdančioje koalicijoje ir likti A. Merkel šešėlyje.
Socialdemokratams itin prastai pasirodžius rugsėjo rinkimuose partijoje vyrauja skeptiškos nuotaikos. SPD lyderis Martinas Schulzas (Martinas Šulcas) po rinkimų iš pradžių žadėjo, kad partija dirbs opozicijoje ir sieks vėl tapti patrauklia rinkėjams.
„Kruopštumas svarbiau už spartą“
Partijos sako norinčios užbaigti derybas iki sekmadienio, o vėliausiai iki antradienio, jei per savaitgalį nepavyktų susitarti svarbiausiais klausimais.
M. Schulzas pripažino, kad dar „truputį reikia pasiderėti“, tačiau pridūrė, kad artėjanti termino pabaiga neprivers jo pasirašyti skuboto susitarimo.
„Kruopštumas turi būti svarbiau už spartą“, – sakė jis.
A. Merkel konservatyviosios Krikščionių demokratų sąjungos (CDU) partnerės Bavarijoje Krikščionių socialinė sąjungos (CSU) vadovas Horstas Seehoferis nurodė, kad daugiausia nesutarimų kelia sveikatos draudimo ir įdarbinimo politikos pakeitimai, kurių reikalauja socialdemokratai.
Tačiau jis optimistiškai įvertino galimybę partijoms susitarti ir išeiti iš politinės aklavietės, kurioje šalis yra įklimpusi nuo rugsėjo.
„Esu įsitikinęs, kas mes sugebėsime tai padaryti artimiausiomis dienomis“, – pareiškė H. Seehoferis žurnalistams.