Preliminariais duomenimis, A. Merkel centro dešinės Krikščionių demokratų sąjunga (CDU) pasirodė prasčiausiai istorijoje sekmadienį vykusiuose regioniniuose rinkimuose Badeno-Viurtembergo ir Reino krašto-Pfalco federalinėse žemėse.
Sekmadienio nesėkmė sukėlė abejonių dėl konservatorių šansų rugsėjo 26 d. vyksiančiuose parlamento rinkimuose, kuriuose vokiečiai rinks kadenciją baigiančios kanclerės A. Merkel įpėdinį.
„Tai tęstis nebegali“, – rašo savaitraštis „Der Spiegel“. Pasak leidinio, A. Merkel namas „liepsnoja“.
Nesėkmę regioniniuose rinkimuose konservatoriai patyrė dėl lėto gyventojų skiepijimo, atidėtos masinio greito testavimo pradžios ir didelio naujų COVID-19 atvejų skaičiaus, nepaisant kelis mėnesius trukusio karantino.
Prieš pat regioninius rinkimus keli CDU ir jos sąjungininkės Krikščionių socialinės sąjungos (CSU) politikai sulaukė kaltinimų, nes jie esą pasipelnė iš viešųjų pirkimų, kuriais buvo užsakomos kaukės pandemijos pradžioje.
Nuo tada trys konservatorių parlamentarai atsistatydino, o CDU/CSU aljansas nurodė visiems parlamentarams deklaruoti finansines pajamas, gautas iš koronaviruso krizės.
Badene-Viurtemberge CDU sulaukė vos 24 proc. gyventojų palaikymo, o šioje federalinėje žemėje nugalėjo Žaliųjų partija, surinkusi 32 proc. balsų. 2016 m. CDU buvo sulaukusi 27 proc. balsų.
Tuo tarpu Reino krašte-Pfalce pergale džiaugėsi socialdemokratai, o CDU sulaukė 26 proc. rinkėjų balsų. Prieš penkerius metus CDU palaikymas siekė 32 proc.
CSU generalinis sekretorius Markusas Blume sekmadienio balsavimo rezultatus pavadino „žadintuvo skambučiu“ CDU ir CSU aljansui.
Jei didžiausias politinis blokas nori likti valdžioje, kai po 16 metų vadovavimo pasitrauks A. Merkel, jis turi skubiai „susigrąžinti [visuomenės] pasitikėjimą“, sakė jis.
„Mums reikia aiškių sprendimų ir aiškios krypties kovoje su koronavirusu“, – kalbėjo M. Blume.
Anot „Der Spiegel“, pirmiausia blokas turėtų apsispręsti dėl kandidato į kanclerio postą.
Naujasis CDU vadovas Arminas Laschetas yra akivaizdus pasirinkimas, tačiau jam stinga plačios paramos.
Kritikai sako, kad jis neturi aiškios politinės vizijos, išskyrus tęstinumą po A. Merkel eros pabaigos.
A. Laschetas turi „ištrūkti iš A. Merkel šešėlio“ ir „aiškiai pasakyti, už ką pasisako partija“, dienraščiui „Bild“ sakė CDU narys, Mainco universiteto istorikas Andreas Roedderis (Andrėjas Rėderis).
Viešosios nuomonės apklausos rodo, kad vokiečiai kanclerio poste norėtų matyti populiarų Bavarijos žemės premjerą ir CSU lyderį Markusą Soederį, tačiau jis kol kas nepaskelbė apie ketinimą kandidatuoti.
Jei M. Soederis iš tiesų turi ambicijų užimti kanclerio postą, „jis turi dabar pat atakuoti“, rašė verslo dienraštis „Handelsblatt“.
A. Merkel partija pažadėjo netoleruoti politikų mėginimų pasipelnyti iš pandemijos
Vokietijos kanclerės A. Merkel konservatoriai sekmadienį pareiškė, kad politikai, siekiantys finansinės naudos iš pandemijos, sulauks „nulinės tolerancijos“, kai dviejų svarbių regionų rinkėjai nubaudė kanclerės vadovaujamą CDU (Krikščionių demokratų sąjungos) partiją, kilus skandalui dėl veido kaukių pirkimų.
Skandalas kilo po to, kai CDU ir CSU (Krikščionių socialinės sąjungos) partija sulaukė kaltinimų, jog parlamentarai pelnėsi iš sandorių, susijusių su veido kaukių įsigijimu pandemijos pradžioje.
CDU partijos generalinis sekretorius Paulis Ziemiakas pareiškė, jog skandalas „labai prislėgė“ konservatorius rinkimų kampanijos baigiamajame etape.
„Kiekvienam, kuris krizės metu siekė praturtėti, nėra vietos CDU – mes laikomės nulinės tolerancijos politikos“, – pareiškė P. Ziemiakas.
Vokietijos komentatoriai skandalą pavadino „didžiausia konservatorių krize“ nuo 10-ojo dešimtmečio, kai kilo su partijai skirtomis neteisėtomis dotacijomis susijęs skandalas.
Be to, pastaruoju metu visuomenės pyktis auga dėl vangios vakcinavimo kampanijos, atidėto nemokamų greitųjų tyrimų pasiūlymo pradžios ir atkakliai aukšto COVID-19 infekcijų skaičiaus, nepaisant kelis mėnesius trukusio karantino.
Ankstyvieji skaičiavimai parodė, kad A. Merkel vadovaujama CDU sekmadienį vykstančiuose rinkimuose patyrė didelių nuostolių, rinkėjams išreiškus nepasitenkinimą dėl nesėkmingo koronaviruso plitimo valdymo ir veido kaukių viešųjų pirkimų skandalo.
Remiantis visuomeninių transliuotojų ARD ir ZDF apklausomis, CDU sulaukė mažiausio istorijoje rinkėjų palaikymo naujų regioninių parlamentų rinkimuose, vykusiuose Reino krašte-Pfalce ir Badene-Viurtemberge.
Šie rinkimai atidžiai stebimi kaip šalies gyventojų nuotaikų barometras prieš rugsėjo 26 dieną vyksiančius visuotinius rinkimus, kai bus išrinktas A. Merkel įpėdinis.
„Tai yra juoda valanda CDU partijai“, – pareiškė dienraštis „Die Welt“.
„Šviesoforas“
A. Merkel CDU turtingoje Badeno-Viurtembergo žemėje surinko tik 24 proc. balsų, rodo preliminarūs duomenys. Prieš penkerius metus kanclerės partija šioje žemėje gavo 27 proc. balsų.
Badenas-Viurtembergas išsiskiria tarp kitų Vokietijos žemių, nes jam jau dešimtmetį vadovauja premjeras iš Žaliųjų partijos Winfriedas Kretschmannas.
W. Kretschmanno vadovaujami žalieji gavo daugiau kaip 32 proc. balsų – tai rekordinis laimėjimas šiai ekologinės pakraipos partijai.
72 metų W. Kretschmannas dabar turi du pasirinkimus: toliau dirbti koalicijoje su CDU arba suformuoti naują aljansą su centro kairiąja Socialdemokratų partija (SPD) ir verslui palankia Laisvąja demokratų partija (FDP).
Žemės premjero sprendimo nekantriai laukiama, nes panašiu principu vėliau gali būti suformuota ir nacionalinė vyriausybė.
Pastaraisiais metais augant nerimui dėl klimato kaitos, didėjo ir žaliųjų populiarumas, ir šiai politinei jėgai gali tekti itin svarbus vaidmuo formuojant valdančiąją koaliciją po rugsėjį vyksiančių rinkimų.
Kaimyninėje Reino krašto-Pfalco žemėje populiari premjerė Malu Dreyer atvedė SPD į dar vieną pergalę: ši politinė jėga čia surinko apie 36 proc. balsų.
CDU Reino krašte-Pfalce gavo apie 26 proc. balsų. 2016 metais A. Merkel partija čia surinko beveik 32 proc. balsų.
Manoma, kad M. Dreyer išsaugos „šviesoforo“ koaliciją su žaliaisiais ir FDP, taip pavadintą pagal šių politinių jėgų simbolikoje naudojamas spalvas.
Trečioji banga
Konservatoriai rinkėjų kirčio sulaukė Vokietijai ruošiantis trečiajai COVID-19 bangai. Visgi nepaisant šalyje stebimo sergamumo koronavirusine infekcija šuolio, čia palaipsniui atidaromos mokyklos ir nebūtinų prekių parduotuvės.
Roberto Kocho institutas (RKI), pagrindinė Vokietijos užkrečiamųjų ligų tyrimo įstaiga, prognozuoja, kad balandžio viduryje gali būti viršytas gruodį buvęs sergamumo pikas, kai per parą buvo registruojama apie 30 tūkst. naujų užsikrėtimo atvejų.
A. Merkel ir 16-os federalinių žemių premjerai kovo 22 dieną aptars tolimesnius kovos su pandemija žingsnius.