Anksčiau Norvegija stengdavosi likti nešališka. Gaza viską pakeitė

Pripažindama Palestinos valstybingumą, Norvegija galimai užtrenkė duris savo istoriniam tarpininkės vaidmeniui Artimuosiuose Rytuose.

Šalies mėgstamą pabrėžti gebėjimą kalbėtis su abiem ilgamečio konflikto pusėmis simbolizuoja 1993 m. Osle pasirašyti taikos susitarimai. „Laikinasis“ susitarimas, kuriam šiandien daugiau nei 30 metų, primena apie norvegų pastangas rasti nuolatinį Izraelio ir Palestinos nesutarimų sprendimą.

Tačiau po to, kai trečiadienį Norvegija paskelbė, kad ji – kartu su pora kitų Europos valstybių – ketina oficialiai pripažinti Palestinos valstybingumą, Izraelis atšaukė savo ambasadorių šalyje.

„Šiuo simboliniu veiksmu, kuris neturi realios reikšmės, vyriausybė išbraukė Norvegiją kaip potencialią taikos tarpininkę šiame konflikte“, – interviu laikraščiui VG sakė opozicinės Pažangos partijos lyderė Sylvi Listhaug.

Norvegija – ne vienintelė Europos valstybė, kuriai darosi vis sunkiau išlaikyti nešališką poziciją, kol smurtas plinta tiek kaimynystėje, tiek už jos ribų. Praėjusią savaitę Šveicarijos vyriausybė pareiškė planuojanti sušvelninti ginklų eksporto taisykles, kuriomis ilgą laiką buvo grindžiamas jos garsusis neutralumas, nes, jos nuomone, Rusijos veiksmai Ukrainoje kelia grėsmę jos interesams – be to, šveicarai nori sustiprinti savo gynybos pramonę.