Šie planai kelia nerimą dėl Mashco–Piro genties žmonių elgesio. Jau anksčiau buvo pranešama, kad šios genties atstovai puldinėja kaimynystėje gyvenančias bendruomenes.
Pietų Amerikoje, didžiuliame Amazonės regione, gyvena kelios iš nedaugelio pasaulyje vis dar likusių izoliuotų genčių. Šioms pirmykštėms bendruomenėms pavyko išlikti beveik visiškai nepaveiktoms civilizacijos ir technologijų, rašo „The Washington Post“.
Specialistai baiminasi, kad egzistuoja daugybė pavojų, jei šios bendruomenės užmegztų visavertį kontaktą su jas supančiu pasauliu, pradedant galimu godžių kalnakasybos ir miškininkystės verslo atstovų eksploatavimu ir baigiant patogenais, kuriems šių žmonių imuninė sistema nėra atspari.
Pastaraisiais dešimtmečiais kai kurių valstybių vyriausybės laikosi globėjiškos pozicijos ir siekia apsaugoti šias bendruomenes nuo kontakto su pasauliu. Šios pozicijos laikomasi dėl galimai šių žmonių sveikatai kilsiančių pavojų.
Teigiama, kad nuo tada, kai europiečiai atvyko į Ameriką, dėl ligų, kurioms jie nėra atsparūs, mirė 100 mln. čiabuvių.
Peru yra užmezgusi kontaktą su keliolika izoliuotų šalia šios šalies pasienio gyvenančių Amazonės genčių, nors anksčiau buvo neigiamas net ir pats šių genčių egzistavimo faktas.
Brazilija turi federalinę agentūrą, besirūpinančią pirmykštėmis bendruomenėms. 2011 m. suteiktas leidimas iš oro filmuoti vaizdą virš džiunglių.
Žmogaus teisių gynėjai ir aktyvistai vykdo kampanijas, skirtas ginti ir apsaugoti izoliuotas teritorijas Amazonės regione. Kovojama prieš naftos bendrovių grobikiškus interesus, taip pat akcentuojama tragiška smurto, kurį izoliuotoms gentims teko patirti iš čia atvykusių miško kirtėjų ir kontrabandininkų, istorija.
„Survival International“ organizacija, kovojanti už pirmykščių bendruomenių ir genčių teises visame pasaulyje, teigia, kad Peru ir Brazilija deda nepakankamai daug pastangų, kad šios izoliuotos gentys būtų apsaugotos.
Praeitais metais ši organizacija įspėjo dėl „žmonių safarius“ šalia Mashco–Piro teritorijų rengiančių turistų.
„Time“ žurnalo mokslo rubrikos redaktorius Jeffrey Klugeris neseniai aptarė žurnale „Science“ paskelbtą straipsnį, kuriame pateikti iššūkiai ir etika, kaip „tinkamai“ elgtis su izoliuotomis gentimis.
Šiame straipsnyje pateiktas ir šiurpą keliantis pasakojimas apie kai kurių izoliuotų genčių pažeidžiamumą kontaktams su išoriniu pasauliu: „Turėtų būti draudžiama perduoti objektus vieni kitiems. Žurnalistas Andrew Lawleris kalbėjosi su 69-erių perujiečiu Marceliu Pinedo Cecilio, gimusiu miške, tačiau vėliau persikėlusiu gyventi kitur. M. P. Cecilio papasakojo apie pirmą savo kontaktą su išoriniu pasauliu. Tai buvo etnografas ar fotografas, gyvenvietės žmonėms padovanojęs žuvies kaulų karolius. Neilgai trukus daugeliui šios bendruomenės gyventojų pasireiškė gerklės skausmas ir karščiavimas, o 200 iš jų mirė. XX a. devintajame dešimtmetyje beveik 400 izoliuotų genčių gyventojų mirė po kontakto su „Shell“ naftos bendrovės darbuotojais“.
Taigi kritikų susirūpinimas dėl galimo kontakto su Mashco–Piro genties atstovais užmezgimo neturėtų stebinti.
„Valdžia turėtų apriboti patekimą valtimis ir apsaugoti žmones nuo smalsuolių“, – įsitikinęs Peru čiabuvių federacijos FENAMAD prezidentas Klausas Quicque‘as.
Apie būtinybę užmegzti kontaktą pradėta kalbėti po to, kai šių metų gegužės mėn. keli šios genties nariai užpuolė jauną vyrą iš kitos bendruomenės. Į vyrą buvo paleista strėlė, jis mirė. Valdžios atstovai pranešė ketinantys kontaktą megzti per prekeivius, kalbančius kalba, panašia į Mashco–Piro genties kalbą.
2013 m. pasaulio dėmesį patraukė keliolika šios genties narių, pasirodžiusių ant Amazonės upės krantų šalia nedidelio Yine miestelio. Jie reikalavo virvių, mačečių ir bananų.
Apie susidūrimus su Mashco–Piro genties nariais praneša gretimų kaimų gyventojai, krikščionių misionieriai ir pavieniai turistai.
„Daugiau nebegalime apsimetinėti, kad jie nenori užmegzti kontakto“, – sakė pirmykščių gyventojų reikalais besirūpinantis Peru valstybės tarnautojas Luisas Felipe Torresas.
„Jie turi teisę“, – pridūrė jis.
Ekspertų teigimu, šioms gentims apibūdinti vartojama frazė „izoliuotos gentys“ yra netiksli, nes visos Žemės planetoje gyvenančios bendruomenės žino, kad turi kaimynų, taip pat nutuokia ir apie jų namus supantį pasaulį.
„Žmonės romantizuoja ir mano, kad izoliuotos gentys laikosi atokiau nuo modernaus ir blogio valdomo pasaulio“, – interviu BBC 2014 m. sakė antropologė Kim Hill iš Arizonos universiteto. Vis dėlto, jos teigimu, taip nėra.
„Nėra bendruomenių, kurios būtų pasirinkusios izoliaciją, nes manytų, kad gerai yra neturėti kontaktų su likusiu pasauliu“, – įsitikinusi ji.
Prieš mėnesį žurnale „Science“ K. Hill kartu su kolega Robertu Walkeriu šiuos teiginius dar kartą patvirtino. K. Hill ir R. Walkeris įsitikinę, kad šių genčių žmonės izoliaciją pasirinkę dėl baimės, kad juos nužudys ar paims į vergovę.
Be to, anot teksto autorių, šių genčių žmonės, kaip ir daugelis kitų suvaržytų pasaulyje gyvenančių žmonių, nori gauti naudingų dalykų ir inovacijų, taip pat trokšta teigiamo socialinio bendravimo su kaimynais.
Mokslininkai linkę teigti, kad tinkamiausias variantas – tai kontroliuojamo kontakto užmezgimas. Tai turėtų būti daroma vengiant ligų protrūkių, tačiau tuo pačiu sukuriant pasitikėjimu paremtą ryšį ir teikiant medicininę pagalbą, jei jos prireiktų.
Peru atvejis gali tapti pavyzdžiu, kaip derėtų tinkamai megzti tokius ryšius.
