Be to, vėlgi kaip ir jo pirmtakai, jis buvo Rusijos pilietis. Dokumentus pasirašinėjo kaip „generolas Primakovas“.
Kai po dvejų metų, vykdydamas oficialią misiją Sirijoje, buvo nukautas, paaiškėjo, kad jo vardas ir pavardė buvo netikri – kitaip tariant, tai buvo apgaulė, kuria Rusija bandė nuslėpti savo vaidmenį konflikte, kurį Maskva ir jai prijaučiantys patys ir inicijavo. Tiesa ta, kad Valerijus Asapovas buvo priedangoje dirbęs Rusijos generolas.
Kremlius primygtinai neigė teikęs karinę paramą separatistams, nepritarusiems 2014 metais Kijeve pasikeitusiai valdžiai ir šalies rytuose įkūrusiems dvi savavališkas „respublikas“, kurių dauguma gyventojų – etniniai rusai.
Penki separatistai „Reuters“ patvirtino, kad V. Asapovas vienoje iš jų – „Donecko liaudies respublikoje“ – buvo vienas iš ginkluotųjų pajėgų vadų.
Du separatistai atskleidė, kad V. Asapovas vadovavo pagrindinei ginkluotai separatistų divizijai „Pirmasis kariuomenės korpusas“. Jaunesnis V. Asapovo brolis Viačeslavas taip pat patvirtino, kad jo brolis buvo Ukrainoje.
„Jis ten buvo. Beveik metus“, – rugsėjį „Reuters“ sakė jis. Po brolio laidotuvių buvo praėjusios kelios dienos.
„Kaip jis dėl to jautėsi? Gerai, kaip bet kuris kitas karys“, – telefonu iš V. Asapovo namų Kirovo regione sakė vyras.
Paprašytas pakomentuoti V. Asapovo atvejį, Kremlius pareiškė neturįs jokios informacijos ir rekomendavo nusiųsti užklausą gynybos ministerijai. Ministerija į prašymus pakomentuoti šį klausimą neatsakė.
Trys separatistai papasakojo, kad V. Asapovas nebuvo pirmasis paskirtasis generolas, esą vyksta už separatistų pajėgas atsakingų asmenų iš Rusijos rotacija.
Paklaustas, ar „Donecko liaudies respublikos“ gynybos ministerija vykdo kokį nors karinį vaidmenį, vienas vyresnis separatistų pareigūnas „Reuters“ paaiškino: „Ne. Gynybos ministerija atsakinga tik už politiką ir humanitarinę veiklą“.
Su „Reuters“ bendravę separatistai paprašė neskelbti jų vardų, nes nenori būti atpažinti ir apkaltinti išplepėję svarbią slaptą informaciją.
Istorija su V. Asapovu dar kartą atkreipė dėmesį į neabejotiną Rusijos vaidmenį tiek konflikte Ukrainoje, tiek Sirijoje, nors Maskva ir kratosi tokios atsakomybės. Ji taip pat padeda geriau pažinti „hibridinio karo“ strategiją, kurią Rusija vykdo priedangoje pasiųsdama vietos pajėgoms vadovauti savų žmonių. Toks metodas Kremliui leidžia tiesiogiai kontroliuoti situaciją, tačiau viešai nerizikuoti didesnėmis pajėgomis.
Sankcijos
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ne kartą yra sakęs, kad Ukrainoje nebuvo dislokuotas nė vienas Rusijos karys – nei prieš prasidedant „sukilimui“ šalies rytuose, nei kada vėliau.
Paklaustas apie atvejus, kai Ukrainoje buvo sučiupti Rusijos kariai, Rusijos prezidentas kalbėjo, kad buvo vienas atvejis, kai grupelė karių sieną su Ukraina peržengė netyčia – apsižioplino ir tiek.
Antruoju atveju prezidentas pagaliau pripažino, kad kai kurie Ukrainos teritorijoje sulaikyti asmenys „buvo žmonės, turintys vienokių ar kitokių reikalų karinėje sferoje“, tačiau pridūrė, kad „tai juk nereiškia, kad Ukrainoje Rusija turi reguliariųjų pajėgų“.
Remdamasis Rusijos karių, jų artimųjų ir liudininkų pasakojimais, „Reuters“ yra skelbęs, jog Rusijos reguliarioji kariuomenė į rytines Ukrainos teritorijas buvo įžengusi mažiausiai du kartus: pirmą kartą per aktyvius susirėmimus 2014 metų rugpjūčio pabaigoje, o antrą kartą – maždaug tuo metu, kai 2015 metų vasarį vyko aršus mūšis dėl Debalcevės 2015 metų vasarį.
Kijevas ir Vakarai tvirtina, kad Rusija įsiveržė į rytines Ukrainos teritorijas, o už tokią invaziją Maskvai ir konkretiems asmenims, vienaip ar kitaip susijusiais su kariniu konfliktu ir Krymo aneksija, buvo pritaikytos sankcijos.
Ukrainos valdžios parengtų sankcijų sąraše – daugiau nei tūkstantis Rusijos ir Ukrainos piliečių, tarp kurių ir kariuomenės pareigūnai. Remiantis vien Ukrainos žvalgybos duomenimis, labai sunku, Rusijai piktybiškai šiuo klausimu nebendradarbiaujant, patikrinti šios informacijos patikimumą.
V. Asapovo pavardė į sąrašą buvo įtraukta 2016 metais. Ukrainos žvalgyba šį asmenį įvardijo kaip „karo nusikaltėlį“, o tokio statuso jis nusipelnė dėl įtakingo posto separatistinės „respublikos“ pajėgose.
Vykdydamas misiją Ukrainoje, V. Asapovas oficialiai buvo dislokuotas Rusijos Rostovo prie Dono mieste, esančiame vos už 60 kilometrų nuo sienos Ukraina. Tokia informacija pateikiama 2015 metais parengtoje žiniasklaidos ataskaitoje. Ten taip pat pabrėžiama, kad jo prašymu teismo ir perkėlimo dokumentuose buvo įvardyti jo šeimos nariai, siekiant užtikrinti, kad jiems būtų suteikiamos pagal jo rangą priklausančios privilegijos.
Besibaigiant jo oficialiam paskyrimui Rostove prie Dono 2016 metų vasarą, V. Putinas jam suteikė generolo leitenanto laipsnį, teigiama internete paskelbtame dekrete.
Ukrainoje V. Asapovas rodėsi vilkėdamas uniformą be skiriamųjų ženklų, teigia vienas separatistas, kuriam tuo metu teko su juo bendrauti. Kai buvo oficialiai pristatytas kovotojams, „mums paaiškino, kad atvyko mūsų vadas“, sakė pašnekovas.
Dauguma separatistų vadų puikiai žinojo, kad V. Asapovas buvo generolas iš Rusijos, nors oficialiai jiems niekas to ir nesakė.
„Ir taip viskas buvo aišku... Jei Rusija siunčia pagalbą, amuniciją, privalo būti asmenų, kurie stebėtų, kad ta pagalba pasiektų tuos, kuriems jos reikia“, – teigia jis.
Jis teigė matęs, kaip V. Asapovas pasirašo dokumentus Primakovo vardu, o jo tikrąją tapatybę sužinojo tik pamatęs jo nuotraukų reportažuose apie jo žūtį Sirijoje.
Kitas separatistas jį atpažino tik tada, kai „Reuters“ žurnalistas jam parodė jo antkapio portreto nuotrauką. Separatistų lyderiai neigia, kad V. Asapovas kada nors yra buvęs, juo labiau vykdęs misiją, Ukrainoje.
„V. Asapovo Donbase (rytinėse Ukrainos teritorijose) tikrai nebuvo“, – „Reuters“ sakė separatistų pajėgų vado pavaduotojas ir atstovas Eduardas Basurinas.
„Reuters“ žurnalistas E. Basuriną matė V. Asapovo laidotuvėse. E. Basurinas paaiškino su generolu susipažinęs Maskvoje 2015 metų pavasarį.
Mokymai
Nors Rusijos vaidmuo Sirijoje ir viešas, koks tikrasis jos veiklos mastas, nežino niekas. Oficialiai, Maskva vykdo antskrydžius, kurie padeda Damasko valdžiai. Be to, turi šalyje dislokavusi ribotą kiekį specialiųjų pajėgų ir karybos ekspertų, konsultuojančių Sirijos ginkluotąsias pajėgas.
Oficialus V. Asapovo vaidmuo Sirijoje įvardijamas kaip vyriausiasis kariuomenės konsultantas, taip buvo teigiama Rusijos gynybos ministerijos išplatintame pareiškime.
Per V. Asapovo laidotuves Rusijos generalinio štabo viršininkas Valerijus Gerasimovas pareiškė, kad minėtasis rusas buvo vieno Sirijos savanorių pajėgų korpuso vadas.
Šį korpusą Sirijos valdžia oficialiai pristatė 2016 metų pabaigoje kaip naujas pajėgas, kurioms galiausiai pavyks užbaigti išpuolius prieš Damaską, tačiau, deja, taip nenutiko.
Tokių „savanorių“ pajėgų vaidmuo tiek Ukrainoje, tiek Sirijoje išlieka neaiškus. Ukrainoje V. Asapovas daugiausia dėmesio skyrė mokymams, sakė vienas vyresnysis separatistas. Esą rusas į Ukrainą atvyko 2015 metais, kai patys nuožmiausi susirėmimai jau buvo pasibaigę.
Iš savo štabo, esančio Donecko pietinėse teritorijose, jis reguliariai vykdavo į įvairius karinius objektus, kur reikalaudavo kasdieninių ataskaitų apie situaciją fronte, teigia pareigūnas, kuriam pačiam teko parengti kelias tokias ataskaitas.
V. Asapovas taip pat rūpinosi ir ištekliais bei atsargomis. Po jo atvykimo į naują paskyrimo vietą dauguma naujų kovotojų gavo naujas uniformas, nors prieš tai karine apranga jiems tekdavo pasirūpinti savarankiškai.
Generolas taip pat pasirūpino nauju šaudymo tyru, pasakoja keturi separatistai, iš kurių dviem ten net teko dirbti. Tame pačiame šaudymo tyre jis organizavo tankų komandų varžybas, dar vadinamas tankų biatlonu. Tokią pramogą išpopuliarino Rusijos kariuomenė.
Viačeslavas Asapovas sako, kad jo brolis buvo fronte, kur koordinavo Sirijos pajėgas. Būtent per tokią misiją jis, eidamas 52 metus, sprogus sviediniui, ir žuvo. Jis žuvo iš karto, žuvo ir kartu buvęs vertėjas.
Viačeslavo teigimu, Valerijus per paskutinį jų susitikimą praeitą birželį atrodė labai pavargęs.
„Manau, kad iš tikrųjų niekas nenori ten vykti. Nenorėjo ir jis“, – teigia Viačeslavas. Paklaustas apie Ukrainą, jis atsakė: „Ir ką aš galiu pasakyti? Jis apie tai praktiškai nekalbėjo“.
V. Asapovas buvo iškilmingai palaidotas rugsėjo 27 dieną Federalinėse karinio memorialo kapinėse šalia Maskvos. Po kelių dienų ant jo kapo atsirado dvi nedidelės prorusiškų separatistų vėliavėlės.