Iš viso 39 proc. apklausos dalyvių sumažino energijos suvartojimą nuo tada, kai dėl Rusijos karo prieš Ukrainą Europos energijos rinkos ėmė svyruoti, o kainos šoktelėjo į viršų.
Iš jų 11 proc. teigė, kad taupyti energiją pradėjo iškart, kai tik vasario 24 dieną prasidėjo Rusijos invazija, o 28 proc. sakė, kad tai padarė per pastarąsias keturias savaites.
Dar 27 proc. respondentų teigė, kad ėmėsi priemonių mažinti vartojimą dar prieš prasidedant karui.
Viena populiari taupymo priemonė – trumpesnis arba vėsesnis dušas: 49 proc. energiją taupančių asmenų nurodė tai darantys. Šiek tiek daugiau nei pusė (53 proc.) sumažino budėjimo režimu veikiančių elektros prietaisų skaičių, o daugiau nei trečdalis (35 proc.) ketina tikrinti savo šildymo prietaisus dėl jų efektyvumo arba jau tai padarė.
Kas dešimtas sumažino filmų ar serialų srautinių transliacijų skaičių, o 18 proc. mažiau gamina maisto.
Iš tų respondentų, kurie dar nesumažino energijos suvartojimo, tik 9 proc. neketina to daryti – dažniausiai dėl to, kad nemato galimybių sutaupyti.
15 proc. respondentų ketina sumažinti energijos suvartojimą ateityje, o 10 proc. apklaustųjų neatsakė į klausimą.
Didžiausia Europos ekonomika nerimauja, kad praėjusį mėnesį Rusija pradėjo mažinti dujų srautus; Berlynas laiko tai kerštu už Vakarų sankcijas Maskvai.
Berlynas stengiasi greitai atjunkyti šalį nuo rusiško kuro, tačiau Vokietija tebėra labai priklausoma nuo dujų tiekimo ir vis labiau baiminamasi, kad žiemą jų gali pritrūkti.