Iš viso 37 proc. respondentų teigė, kad Vokietijos vyriausybė turėtų palaikyti gerus santykius su Rusija, pusė su tuo nesutiko, parodė dpa užsakymu atlikta apklausa.
Buvusios komunistinės Rytų Vokietijos žemėse žmonių, pasisakančių už gerų santykių su Rusija palaikymą, yra kur kas daugiau – 51 proc. – nei tarp buvusios Vakarų Vokietijos rinkėjų – 32 procentai.
Tačiau tai, kad daugiau žmonių rytuose pasisako už tokį atsargų elgesį su Rusija, nebūtinai gali reikšti pritarimą Rusijos prezidento Vladimiro Putino politikai ir 2022 m. vasarį jo pradėtam karui Ukrainoje.
Rytinėse žemėse 51 proc. apklaustųjų laiko Rusiją grėsme Vokietijai. Visoje šalyje Rusiją grėsme laiko 63 proc. respondentų, 30 proc. jos tokia nelaiko.
Iki Vokietijos susijungimo 1990 m. komunistinė Rytų Vokietija buvo satelitinė valstybė, kuriai didelę įtaką darė Sovietų Sąjunga. Rytų Vokietija dešimtmečius buvo ekonomiškai, politiškai ir kultūriškai priklausoma nuo savo „didžiojo brolio“.
Liepos 14–19 d. „YouGov“ apklausė 2 317 rinkimų teisę turinčių 18 metų ir vyresnių asmenų visoje Vokietijoje. Apklausos rezultatai reprezentuoja visus suaugusius vokiečius, o rytinėse ir vakarinėse žemėse atspindi tik tendenciją.