Visi naujas pareigas pradėję eiti asmenys kilę iš įvairių Rusijos regionų, vienas kito anksčiau nepažinojo, nepažinojo ir juos paskyrusio Deniso Pušilino. O svarbiausia – nė vieno iš naujųjų ministrų nesieja joks ryšys su Donbasu. Jie tėra Rusijos užimtose teritorijose vykstančių tendencijų tąsa. Visą mėnesį dešimtys vidurinio lygmens vadovų iš įvairiausių Rusijos vietų traukia į apsišaukėliškų respublikų valdžios institucijas.

Košė ir maišatis

Liepos 3 d. Andrejus Čertkovas iš Kstovo DLR įkūrė Anglies ir energetikos ministeriją, Dmitrijus Šmeliovas iš Rostovo prie Dono tapo Mokesčių ir rinkliavų ministerijos vadovu, sachalinietis Dmitrijus Garcevas dabar yra DLR sveikatos apsaugos ministras, o Olga Koludarova iš Iževsko vadovauja vietos švietimo sistemai. Be to, šiuose kraštuose itin svarbų susisiekimo ministrą praėjusį šeštadienį pakeitė buvęs Stavropolio krašto energetikos, pramonės ir susisiekimo ministras Denisas Kuraševas.

Vietos valdininkų galvose dabar visiška košė ir maišatis. DLR susisiekimo ministerija kontroliuoja vieną svarbiausių vietos pelno šaltinių – mobiliojo ryšio monopolininkę „Feniks“. O dabar ministerijos vadovo kėdėje sėdi nepažįstamas rusas. Iki kovo mėnesio už maisto produktų apmokestinimą ir su jais susijusias rinkliavas buvo atsakingas DLR pajamų ir rinkliavų ministras Jevgenijus Lavrenovas, kuris, remiantis įvairiais gandais ir žinutėms vietos „Telegram“ kanaluose, yra vienas didžiausių korupcijos simbolių šioje apsišaukėliškoje respublikoje. Paskui jis buvo atleistas, o jo postą užėmė žmogus su antpečiais – buvęs muitininkas pulkininkas Aleksejus Rudakovas. Ir štai dabar ir jį skubiai patraukė į šalį eilinio rusų desanto vardan.

Vietoje tardymo izoliatoriaus – ministro pavaduotojo pareigos

Kaip tikėjosi daugelis Donecko gyventojų, dėl šiųmetinių pertvarkymų vyriausybėje ir išsamios DLR ministrų veiklos analizės kai kurie iš jų galėjo atsidurti tardymo izoliatoriuje, tačiau sveikatos apsaugos, energetikos ir švietimo sričių ministrai tiesiog tapo atvykusių „senų“ Rusijos piliečių (taip čia vadinami atvykėliai, turintys Rusijos Federacijos pasą), paskirtų naujaisiais ministrais, pirmaisiais pavaduotojais.

Visų svarbiausių postų perdavimas jauniems valdininkams iš Rusijos regionų atliekamas etapais – vykdant šiemetinį, buvo padaryta vos dviejų savaičių pertrauka. Visa tai vyksta be jokios vietiniams suprantamos sistemos: ankstesni nuopelnai nebesiskaito, švieži korupcijos pėdsakai ir visiems žinomos nuodėmės nebeturi reikšmės, niekas nebekreipia dėmesio, kad atleidžiamas valdininkas gimė ir užaugo Donecke.

Vienas iš nedaugelio žmonių, išsaugojusių savo darbą, yra DLR teisingumo ministras Jurijus Sirovatka. Anksčiau jis dirbo Rusijos vidaus reikalų ministerijoje ir įsivėlė į skandalą Donecke, kai „Spektr“ atliko tyrimą iš atskleidė telefoninio sukčiavimo schemą Donecko 124-ojoje griežto režimo kolonijoje, kuruojamoje Teisingumo ministerijos.

Nuo tada, kaip „Spektr“ informavo su schema susiję šaltiniai kolonijoje, sukčiavimas tęsiasi, bet jau be tarpininkų iš nuteistųjų gretų. Sukčių brigados ėmė mokėti duokles tiesiog buvusiems Vidaus reikalų ministerijos pareigūnams – grandine aukštyn iki pat ministerijos. Masiškai pertvarkius visas išlikusias Donecko valdžios struktūras, būtent Teisingumo ministerija ir jos sukčiai kolonijose liko nepaliesti.

„Lyderių“ iš Kremliaus desantas

Šiemetinis kadrų iš Rusijos desantas nėra pirmasis – birželio pirmoje pusėje keturi tokie „desantininkai“ užėmė ministro pirmininko, DLR vyriausybės vadovo pirmojo pavaduotojo, DLR administracijos vadovo pirmojo pavaduotojo bei DLR jaunimo ir turizmo reikalų ministro pirmojo pavaduotojo postus. Šios pareigybės atiduotos gubernatorių pavaduotojų lygmens asmenims iš Uljanovsko, Omsko ir Voronežo. Naujasis DLR premjeras Vitalijus Chocenka baigė Maskvos valstybinį universitetą, tačiau mokslus tęsė Singapūre, o karjeros laiptais lipo Jamalo Nencų autonominėje apygardoje Stavropolyje.

Šiandien rusų valdininkams dirbti okupuotose Ukrainos teritorijose visai ne gėda – tai virto tolesnei karjerai svarbiu žingsniu. Pavyzdžiui, apsišaukėliškoje DLR vyriausybės vadovo pavaduotoju tapo vienintelis tikras maskvietis Vladislavas Kuznecovas. Tiesa, ankstesnės jo pareigos buvo „Kurgano srities gubernatoriaus pavaduotojas“. Anksčiau jis taip pat vadovavo Rusijos įmonės „Sibur Europa“ atstovybei Šveicarijoje.

Daugelį naujųjų valdininkų vienija dalyvavimas „Kirijenkos kadriniuose inkubatoriuose“ – gubernatorių mokyklose ir konkursuose „Rusijos lyderiai“, kuriuos kuruoja Vladimiro Putino administracija. Naujasis DLR vyriausybės vadovas V. Chocenka buvo šio konkurso finalininkas 2018–2019 m. DLR ministro pirmininko pirmasis pavaduotojas V. Kuznecovas – „gubernatorių mokyklos“ auklėtinis.

„Spektr“ DLR rado pabėgėlį iš Ukrainai priklausančių teritorijų, kuris irgi dalyvavo konkurse „Rusijos lyderiai“. Jis prisipažino, kad neseniai jo paklausė apie lojalumą DLR. Gal irgi duos kokį nors postą. Naujieji valdininkai niekada negyveno Donbase, nebebijo Vakarų sankcijų ir orientuojasi į savo lyderį – buvęs Rusijos ministras pirmininkas, Prezidento administracijos vadovo pavaduotojas Sergejus Kirijenka praėjusį šeštadienį lankėsi didžiausioje vietos šachtoje „Donbaso komjaunuolis“. Visai kaip bet kuris įtakingas nevietinis valdininkas XX a. dešimtajame dešimtmetyje! Dabar S. Kirijenka Donbase lankosi vos ne dažniau negu Maskvoje – Mariupolyje atidengė močiutės, laikančios raudoną veliavą, paminklą, rengia daug susitikimų Donecke ir pabrėžtinai agituoja šachtininkus tiesiog jų darbo vietoje.

Tiesioginio valdymo etapas

Ukrainai nepavaldžios Donbaso teritorijos išgyvena trečiąją erą. Po (1) rankinio valdymo su retais ir labai slaptais Rusijos prezidento patarėjo Vladislavo Surkovo vizitais ir (2) griežto administravimo su Prezidento administracijos vadovo pavaduotojo Dmitrijaus Kozako finansinėmis injekcijomis atėjo (3) absoliutus, demonstratyvus visų vietos procesų perdavimas už Rusijos vidaus politiką atsakingam S. Kirijenkai.

„Tai visiškai nauji Ukrainos teritorijos okupavimo metodai! – „Spektr“ paaiškino buvęs Ukrainos generalinio prokuroro pavaduotojas, Ukrainos generalinės prokuratūros Karo departamento įkūrėjas Giunduzas Mamedovas. – Reikalas tas, kad anksčiau tokios demonstratyvios mūsų teritorijų integracijos į Rusijos valdininkų gniaužtus paprasčiausiai negalėjo būti – RF viešai demonstravo įsipareigojimus paisyti Ukrainos teritorinio vientisumo, derybų metu kalbėjo apie savotišką kvazivalstybių vyriausybių subjektyvumą, apie „pilietinį karą“ Ukrainoje, todėl Donecko ir Luhansko valdžios institucijose atsiradęs būrys Rusijos piliečių būtų trukdęs teigti, kad konflikto mastas nėra tarptautinis.“

„Šiandien visos minėtosios priežastys neteko prasmės – Rusija pripažino šiuos darinius, paskelbė juos esant savo sąjungininkais ir dabar tiesiogiai valdo tas teritorijas, nekreipdama dėmesio į vietos kolaborantus, – sakė G. Mamedovas. – RF valdžia veikia gal ir šiurkščiai, žiauriai, kartais jos žingsniai atrodo netgi juokingi, bet visgi jie yra nuoseklūs ir nuspėjami. Rusija – didelė šalis, todėl joje yra tokia griežta hierarchinė sistema, ir rusai ja vadovaujasi bei perkelia į užimtas teritorijas“, – pridūrė jis.