Net ir teorinė galimybė, kad atvirai priešiškos Amerikos interesams šalies prezidentui pavyko sėkmingai įsikišti į šalies prezidento rinkimus ir jis turi realią galimybę turėti „savo žmogų“ aukščiausiame JAV valstybės poste, manau, sukėlė rimtą nemigos epidemiją šalies saugumo ir žvalgybos pareigūnų tarpe. Pirminė reakcija - instinktyvus atmetimas, istoriją nurašant konspiracinių sąmokslo teorijų mėgėjų ar politinių oponentų išpūstam burbului. Visgi Donaldui Trumpui užsitikrinus respublikonų partijos nominaciją ir tapus „president in waiting“, kas reiškia, kad jis pradėjo gauti JAV žvalgybos agentūrų teikiamas slaptas kasdienes ataskaitas, nedrąsios diskusijos apie D. Trumpo ir Rusijos galimas sąsajas pradėjo įgauti pagreitį. O praeito savaitgalio Demokratų partijos Nacionalinio Komiteto (DNC) laiškų paviešinimas ir D. Trumpo skandalinga reakcija, kai jis viešai pakvietė Rusiją šnipinėti H. Clinton elektroninį paštą, tapo sprogstamuoju katalizatoriumi, kuris iškėlė šią temą į pirmąsias karštai aptariamų klausimų gretas. Nors aplinkybių sutapimas dar nereiškia jų tiesioginės sąsajos ir nors šioje stadijoje faktai vis dar stipriai susipynę su spekuliacijomis, dėl ko pati analizė įgauna spekuliacinio skonio, visgi pasiduokime šiai avantiūrai ir apžvelkime, kokios aplinkybės galimai sieja tikėtiną JAV prezidentą su Rusija.
Finansai. Įtakingas Vašingtono apžvalgininkas Josh Marshall savo redaguojamame TPM puslapyje detonavo politinę bombą po Trumpo pamatais, be kitų išvadų iškeldamas ir aplinkybių analize paremtą teiginį, kad „yra pakankamai pagrindžiančių įrodymų apie Putino aplinkos finansinę paramą Donaldo Trumpo rinkiminei kampanijai“. Tokią išvadą galima padaryti pažvelgus į gautą prezidentinės kampanijos finansinę paramą, pasiekusią Trumpą per ofšorines kompanijas, sukurtus vadinamus „super PAC“ fondus ar iš Putinui artimų žmonių vaikų, kurie yra gavę Amerikos pilietybę, rato. Dar daugiau, jis teigia, kad „po paskutinio (penktojo) jo verslų bankroto, Trump‘as stipriai rėmėsi pinigais iš Rusijos, kurių šaltiniai pastaraisiais metais koncentravosi tarp V. Putino aplinkai artimų oligarchų.“
Verslas. Pagrindinis D. Trumpo verslas yra nekilnojamojo turto projektų vystymas, nuoma ir pardavimas. Ne paslaptis, kad prabangūs apartamentai Niujorke, Londone ir kituose pasaulio metropoliuose yra pamėgti Rusijos turtingųjų pirkiniai. Apie Rusijos įtaką Trump‘o verslo imperijai buvo užsiminęs ir jo sūnus, Donaldas jaunesnysis, kuris, kaip matosi iš 2008 m. NT nekilnojamo turto konferencijos ataskaitos, paskelbtos puslapyje eTurboNews, toje konferencijoje teigė, kad „Rusai sudaro pakankamai neproporcingą dalį visų mūsų valdomų aktyvų. Mes matome daugybę pinigų, plūstančių iš Rusijos“.
Nors D. Trumpas ir bando sudaryti superverslininko įvaizdį, jo skolos, to paties Marshall‘o teigimu, vien per pastaruosius metus padidėjo nuo 350 iki 630 mln. USD, ir JAV bankai jau atsisako su juo dirbti. Išeitį verslininkas rado glaudžiai bendradarbiaudamas su nevienareikšmišką įvaizdį turinčiais verslininkais iš Rusijos ir Kazachstano, kurie bent 50 mln. USD prisidėjo prie paskutiniųjų jo projektų finansavimo. Be to, D. Trumpas jau 30 metų nesėkmingai bando įeiti į Maskvos nekilnojamo turto rinką, o konkrečiai 1987, 1996, 2005 ir 2013 metais. Ir nors, kaip informuoja “The Washington Post“, 2013 metais D. Trumpo Maskvoje organizuoto Mis Visata konkurso metu verslininko ir V. Putino susitikimas, nors ir buvo planuotas, visgi neįvyko, viešnagės metu D. Trumpas pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Rusijos milijardieriumi ir artimu Putino aplinkos žmogum, Aru Agalarovu dėl „Trump Towers“ apartamentų komplekso statybų Maskvoje.
Abipusė meilė. Dar 2007 m. televizijai CNN D. Trumpas teigė, kad Putinas „puikiai atlieka savo darbą“, o pernai televizijai MSNBC teigė, kad „ Putinas yra tikras lyderis, skirtingai nei turi [JAV]“. Be to, paklaustas kaip vertina informaciją apie galimus susidorojimus Rusijoje su politiniais oponentais, atsakė protu sunkiai suvokiamu komentaru: „Manau, kad mūsų [JAV) valstybė irgi pakankamai žudo“. Neabejotinai Rusijos prezidentui turėjo labai patikti ir D. Trumpo komentarai apie tai, kad JAV laikytųsi savo įsipareigojimų prieš kitas NATO sąjungininkes tik tuo atveju, „jei šios vykdo savo finansinius įsipareigojimus“. Vieša paslaptis, kad praktiškai visos NATO nevykdo užsibrėžto 2% gynybos biudžeto ir toks pareiškimas verčia viešai abejoti NATO saugumo garantijomis vadovaujant D. Trumpui. O tai puikai sutampa su V. Putino ilgalaikiu strateginiu tikslu pastoviai silpninti Europos ir transatlantines organizacijas, didinant Rusijos įtaką jų sąskaita. Savo ruožtu Putinas neliko skolingas, pareikšdamas, kad D. Trumpas yra „protingas ir talentingas“. Vėlgi aplinkybių sutapimas, kad Rusijos valdoma žiniasklaida pradėjo aktyvią D. Trumpo aukštinimo ir H. Clinton juodinimo programą. Apie tai puikiai aprašė „The Politico“ straipsnyje „The Kremlin‘s candidate“ (Kremliaus kandidatas).
DNC elektroninių laiškų paviešinimas. Liepos 22 d. rytą Demokratų partijos Nacionalinio Komiteto (DNC) strategai, žiūrėdami rytines, žinias suvokė jiems asmeniškai manau gan nejaukų faktą, kad tiesiogine žodžio prasme jų susirašinėjimą el. paštu skaito visas pasaulis. Tą rytą organizacija WikiLeaks paskelbė archyvą, pavadintą „DNC elektroninių laiškų archyvas“, kuriame visi panorėję gali susipažinti su beveik 20‘000 DNC pareigūnų laiškų ir virš 8‘000 jų priedų.
Nutekinimo laikas parinktas siekiant didžiausio viešo neigiamo efekto H. Clinton ir demokratams, t.y. prieš pat Demokratų partijos nacionalinį susirinkimą. Jame Hillary Clinton turės oficialiai būti patvirtinta demokratų kandidate į prezidentus, ir į jį yra nukreiptas viso pasaulio žiniasklaidos dėmesys. Laiškų turinys atskleidė DNC darbuotojų, oficialiai turėjusių būti nešališkais rinkiminėje kompanijoje, paramą H. Clinton ir svarstymus kaip būtų galima susilpninti jos pagrindinio konkurento, Bernie Sanders, pozicijas. Konkurento, kuris nesustabdė savo rinkiminė kompanijos ir kovos net ir tada, kai statistiškai jau buvo aišku, kad pirmą kartą JAV istorijoje kandidatu į prezidentus bus nominuota moteris. Su pralaimėjimu iki šiol nenori susitaikyti didelė dalis jo rėmėjų, o paviešinti komentarai tik dar giliau įkalė nesantaikos pleištą tarp Clinton ir Sanders stovyklų tuo metu, kai savo nacionaliniame susirinkime partija desperatiškai bando demonstruoti vieningumą. Po laiškų turinio išviešinimo Sanders‘o pareikalavimas atsistatydinti ir pirmininkės Debbie Wasserman atsistatydinimas tebuvo lengvai numatomi ir Vašingtone automatiškai tokiais atvejais įvykstantys procesai.
Laiškų nutekinimo rezultatas – susipriešinę partiečiai pasaulinės žiniasklaidos akivaizdoje, nešvarius vidinius skalbinius skubiai bandantys maskuoti partijos lyderiai ir sugriauta partinės struktūros hierarchija. Tobula politinė destrukcija.
Nors Rusija iš kart atsiribojo ir neigė prisidėjus prie nutekinimo, JAV žvalgybos ekspertai šiandien jau viešai sutaria, kad laiškų elektroninis pėdsakas beveik garantuotai užfiksavo Rusijos prisidėjimą prie šios provokacijos.
Personalas. Kertinė figūra Donaldo Trumpo prezidentinėje kampanijoje yra Paulas Manafort, kuris po netikėto Corey Lewandowski‘o atleidimo birželio mėnesį tapo jo rinkimų štabo vadovu ir pagrindiniu patarėju. Neįtikėtinas sutapimas, bet p. Manafort‘as daugiau nei dešimtmetį, nuo 2005 m., dirbo ne su kuo kitu, o su nuverstu Ukrainos prezidentu ir artimu Putino bičiuliu Viktoru Janukovičiumi. Su juo, remiantis „politifact.com“ publikacija, Manafort‘ą suvedė Ukrainos oligarchas Rinatas Achmetovas. Pats Manafortas balandžio mėn. JAV televizijai „Fox News“ paaiškino savo bendradarbiavimą su buvusiu Ukrainos prezidentu kaip „bandymą padėti Ukrainai suartėti su Europa ... ir mums pavyko“, teigė Manafortas, kuris dirbo su Janukovičiaus partija per 2006 m. Ukrainos parlamento rinkimus ir per sėkmingus Janukovičiui prezidento rinkimus 2010 m. Dar viena intriguojanti ir antakį kelianti aplinkybė yra ta, kad p. Manafortas vadovauja D. Trump‘o rinkiminei kampanijai negaudamas jokio oficialaus atlyginimo! Tiesiog politinis altruistas su ilga darbo su Rusijos remiamais politikais Ukrainoje patirtimi.
Žvelgiant į kitus D. Trumpo štabo narius, keistas jausmas, apėmęs vertinant Manafort‘o biografiją, anaiptol nemažėja. D. Trumpo paskirtas patarėjas užsienio klausimams, p. Carter Page, turi labai artimus verslo ryšius su Rusija, o ypač rusų valstybine kompanija, Lietuvai puikiai žinomu „Gazprom“. Jis, beje, kaip informuoja „Bloomberg.com“, yra ir „Gazprom“ akcininkas, reguliariai lankantis metinius akcininkų susirinkimus ir buvo cituojamas besiskundžiantis, kad JAV ir Europos sankcijos kenkia jo asmeniniam konsultacijų verslui. O kas dėl jo požiūrio į tarptautinius santykius, tai, kaip informuoja Max Boot‘as savo publikacijoje „LA Times“, p. Page neseniai savo kalboje Maskvoje peikė JAV už „veidmainišką tokių idėjų kaip demokratizacija akcentavimą“ ir gyrė Rusiją už jos užsienio politiką, paremtą „nesikišimu“, „tolerancija“ ir „pagarba“. Įsivaizduokime akimirkai, kad žmogus su tokia pasaulėžiūra tampa JAV valstybės sekretoriumi.... pavyko? Komentarai, manau, nereikalingi.
Personalo apžvalgą baikime kitu užsienio ryšių patarėju p. Trumpo komandoje, atsargos generolu Michael‘u Flynn’u. Tai reguliariai Maskvos propagandinio ruporo „Russia Today“ laidose pasirodantis karinis ekspertas, kuris praėjusiais metais Maskvoje vykusio „Russia Today“ metinio pokylio metu sėdėjo prie pagrindinio stalo, šalia V. Putino.
Kad ši komanda daro realią įtaką JAV užsienio politikai pasimatė jau praeitą savaitę vykusiame Respublikonų susirinkime, kuomet, svarstant Raspublikonų programą, Trump‘o stovykla aktyviai pasipriešino idėjai, kuri numatė ginklų tiekimą Ukrainos kariuomenei, padedant jos kovoje su Rusijos remiamais separatistais. Kaip informuoja The Washington Post, programos redakcinės komisijos susitikime Diana Denman, buvusio kandidato Ted Cruz‘o komandos narė, į programą pasiūlė įrašyti pataisą, kuri numatytų „sankcijų Rusijai išlaikymą ir išplėtimą, paramos Ukrainai padidinimą ir gynybinio pobūdžio „mirtinų“ ginklų suteikimą Ukrainos kariuomenei“.
Pataisos tekstas užsiminė apie Rusijos agresijos keliamą grėsmę Europos vientisumo ir laisvės idėjai, išreiškė pagarbą Ukrainos žmonėms ir kvietė juos palaikyti. Suprantama, Ukraina nėra NATO valstybė ir JAV neturi tiesioginio įsipareigojimo jos ginti, žinoma jei užsimerksime prieš 1994 m. Budapešto memorandumą, kurį pasirašydama Ukraina atsisakė atominių ginklų, o didžiosios valstybės, tarp kurių buvo ir JAV, savo parašu suteikė šalies saugumo ir teritorinio vientisumo garantijas. Visgi Ukrainos kova šalies rytuose su Rusijos remiamais separatistais Amerikoje yra traktuojama kaip laisvę pasirinkusios tautos kovą už savo teisę būti laisva, ir būtent aukščiausi Respublikonų partijos nariai aktyviai rėmė Ukrainos kariuomenės apginklavimo idėją. Denman pateikus pataisos tekstą, jau aptarti Trump‘o komandos nariai, net oficialiai ir nebūdami redakcijos komisijos nariais, įsikišo ir privertė pirmininką atidėti pataisos svarstymą o vėliau pakeitė tekstą, kuriame ginklų tiekimo sąvoka buvo pakeista į „tinkamos pagalbos teikimą“.
Kaip jau sakiau, aplinkybių sutapimas dar nebūtinai reiškia jų ryšį. Nepriskiriu savęs rusofobų grupei ir dažniausiai skeptiškai žiūriu į Rusijos grėsmės baubą viešai pučiančius šauklius, visų pirma dėl to, kad manau jog viešas grėsmės būgno mušimas centrinėje miesto aikštėje nėra efektyvus būdas spręsti iškilusias problemas. Visgi prisiminus kokios pinigų sumos iš Rusijos pasiekė Trump‘ą ar jo verslus, jo žavėjimąsi Rusijos prezidentu, jo aiškų nenorą ginti Baltijos valstybes agresijos atžvilgiu ir suvokiant, kad jam patarinėja tokie žmonės kaip Manafort‘as, Page‘as ir Flynna‘s su jų patirtimi, išsakyta pasaulėžiūra ir verslo interesais, ir tuo pat metu jis yra oficialiai nominuotas respublikonų partijos kandidatu į JAV prezidentus, valstybės kuri yra Lietuvos saugumo pamatas ir matant paskutinius apklausos rezultatus, kurie rodo, kad Trump‘as jau pralenkė Clinton, darosi nejauku.
Politinis Vašingtonas ūžia. Ūžia, nes politikos, saugumo ir žvalgybos ekspertai pradeda suvokti tikėtiną realybę, kad šį kartą neklaužada degančią petardą įmetė ne į saugiai už tūkstančių kilometrų esantį, o į jų pačių avilį.