„Tik dabar vien Katalonija mirga laikraščių antraštėse“. Kodėl? Ogi todėl, kad „ten spalio pradžioje turėtų būti balsuojama dėl atsiskyrimo nuo Madrido. Tačiau Ispanijos centrinė valdžia bando visais būdais šiam referendumui užkirsti kelią.
„Ginčas dėl Katalonijos nepriklausomybės – didžiausia krizė, kuri Ispanijos demokratiją ligi šiol ištiko“ kalbėjo Vokietijos radijui Erlangeno-Niurnbergo universitete dėstantis politologas Walteris Berneckeris.
Jo vertinimu, kalta dėl tokio nesutaikomo nuomonių išsiskyrimo yra „visiškai netikusi politika“. Daug klaidų, pasak jo, padaryta ir Madride, ir Barselonoje.
Barselonos dienraštis „Vanguardia“ taip pat sutiko su mintimi, kad „Ispanija dabar pergyvena valstybės krizę, ko gero didžiausią nuo pilietinio karo laikų“. Tačiau, laikraščio nuomone, „karo metafora ir tuo labiau karo retorika čia visiškai netinka“.
Austrijos sostinės dienraštis „Standard“ rašė, kad „tai, kas šiuo metu dedasi Katalonijoje, nusipelno tik vieno pavadinimo – šliaužianti nepaprastoji padėtis.
Nesvarbu, kaip galų gale pažiūrėsi į Katalonijos nepriklausomybės sąjūdį, tai, kas dabar darosi, neturi nieko bendro su Ispanijos ministro pirmininko Mariano Rajoy`aus deklaruojama konstitucijos gynyba ir jos demokratinėmis laisvėmis.
Rajoy‘aus ir jo konservatyvios Liaudies partijos politika artimesnė tam Ispanijos įvaizdžiui, kurį jau anksčiau puoselėjo generolo Francisco Franco diktatūra. O tai, kad šį įvaizdį dabar palaiko ir socialistai, daugiau negu liūdna“, – rašė Vienos dienraštis.
Londono „Times‘o“ žodžiais, „Ispanija klimpsta į pačią didžiausią savo konstitucinę krizę po Franco diktatūros pabaigos. Forsuotas Katalonijos stiebimasis nepriklausomybės link drebina Ispanijos, kaip vieningos valstybės, egzistavimą ligi pašaknų.
Tačiau ir tas griežtumas, kuriuo Mariano Rajoy‘aus vyriausybė bando užkirsti kelią Katalonijos atsiskyrimui, gali per referendumą už 10-ies dienų pasirodyti kontraproduktyvus. Tuomi ministras pirmininkas krizę tik dar labiau kaitina, užuot jai padaręs galą“, – teigė Jungtinės Karalystės sostinės dienraštis.
Šveicarijos dienraštis „Neue Zürcher“ taip pat nepatenkintas, kad „vyriausybė Madride uždarė regioninės vyriausybės Barselonoje banko sąskaitas, ir tai ligi metų pabaigos. Dėl to ši regioninė vyriausybė nebegalės veikti, o tai toli peršoka tikslą neleisti įvykti uždraustam referendumui.
Katalonijos prezidentas Carles Puigdemont protestavo, kad Madridas tuomi ne tik pažeidžia katalonų savivaldą, bet ir pats nusižengia konstitucijai. Taigi abi pusės viena kitai primeta perversmo metodus, todėl dabar žūtbūt reikia konflikto deeskalavimo ir dialogo, idant nebūtų tolesnio ir galimai labai pavojingo paaštrėjimo“, – rašė Ciuricho laikraštis.
Kaip bebūtų keista, o gal ir visai nekeista, kad Maskvos laikraštis „Vzgliad“ iš situacijos Madride ir Katalonijoje mėgina išpešti naudą teisėtumo atžvilgiu Rusijai.
Taip, pripažįsta šis laikraštis, 2014 m. referendumą dėl Krymo Europos Sąjunga laiko nelegaliu. Tačiau iš tiesų „juk Kryme tai žmonės gavo galimybę laisvai pareikšti savo nuomonę, tuo tarpu katalonams jos nenorima suteikti“, - skundėsi maskvinis laikraštis ir tęsė:
„Ispanijos vyriausybė peržengė tą raudoną liniją, kuri skiria totalitarines sistemas nuo demokratiškųjų. Tuo Ispanija ir tapo gėda Europos demokratijai.
Madridas Barselonai neleis šiam referendumui įvykti, nes katalonai tikrai balsuotų už išstojimą iš Ispanijos. Todėl Ispanija ir griebiasi ypatingų priemonių. Nuostabą kelia tai, kad šitokie dalykai Europoje įmanomi“, – rašė Rusijos laikraštis.
Ispanijos sostinės dešiniųjų laikraštis „Mundo“ Madridą užstojo: „absurdiška regioninės vyriausybės Katalonijoje agresija prieš konstitucinę tvarką pakankamai pateisina atsaką valstybės, kuri reaguoja saikingai ir proporcingai, bet ir reikiamai ryžtingai.
Joks pilietis, kuriam rūpi jo politinė laisvė ir jo valstybė, dabar neatleistų centrinei vyriausybei, teisėjams ir tautos atstovams, jeigu šie nūnai nieko nedarytų. Valstybės instancijos privalo atstovaujamosios demokratijos ir konstitucijos priešams duoti tvirtą atkirtį“, – rašė Madrido dienraštis.
Jei „Mundo“ – konservatyvias pozicijas ginantis Ispanijos laikraštis, tai Varšuvos „Gazeta Wyborcza“ – daugiau kairiai liberalias. Bet ir ji nepritarė Kkatalonijos nepriklausomybės sąjūdžiui, nes „Ispanija nėra nei centralistinė, nei imperinė, nei autoritarinė valstybė, kokia dar buvo pačioje 20-ojo a. pradžioje ar Franco diktatūros metais nuo 1939-ųjų iki 1976-ųjų.
Šiandien Ispanija yra parlamentinė monarchija su toli siekiančia decentralizacija. 17 regionų, ypač Katalonija ir Baskų kraštas, valdo save patys ir džiaugiasi autonomija kaip joks kitas regionas jokioje kitoje Europos šalyje.
Tuo pačiu konstitucija nustato, kad Ispanija yra viena šalis ir nedaloma valstybė su vienodas teises turinčiais piliečiais. Nė vienas regionas neturi teisės pats spręsti dėl savo nepriklausomybės, pirma neatsiklausęs visų kitų regionų nuomonės“, – aiškino Lenkijos sostinės dienraštis.
Madrido kairiųjų dienraštis „Pais“ ragino „skubiai ieškoti naujų dialogo partnerių ir naujo pagrindo pokalbiams, nes sunku kalbėti apie reformas, kai procesui vadovauja tie, kurie labai atvirai pažeidė įstatymus ar praeityje užblokavo visus įmanomus pokyčius“.
Amsterdamo dienraštis „Volkskrant, priešingai, ragino neskubėti: „protingi Katalonijos politikai turėtų nestumti reikalo į priekį, bet pirma ieškoti tam tikro susitarimo su Madridu. Netoliaregiška siekti nepriklausomybės, pirma nesusitarus su Madridu, kaip tai įgyvendinus atrodytų praktiškai.
Dalykas ne toks skubus, kad susitarimui neliktų laiko“, – rašė Nyderlandų laikraštis.
Mykolo Drungos spaudos apžvalga skambėjo per LRT RADIJĄ.