Trečdalis visų paauglių, dalyvavusių Didžiosios Britanijos Kembridžo universiteto apklausoje, pateisino vadinamąsias žmogžudystes dėl garbės, rašo cnn.com.
Reikšminga išvada buvo ta, kad nusikaltimų dėl garbės toleravimas nebuvo susijęs su religinėmis pažiūromis, tačiau juos kur kas dažniau pateisindavo paaugliško amžiaus berniukai, kilę iš neišsilavinusių, tradicinių šeimų.
Profesorius Manuelis Eisneris ir Kembridžo absolventė Lana Ghuneim apklausė daugiau kaip 850 paauglių, kurių vidutinis amžius buvo 15 metų. Studijos rezultatai skelbiami žurnale „Aggressive Behavior“.
Prie nusikaltimų dėl garbės priskiriami fiziniai užpuolimai, išžaginimai, atakos rūgštimi, suluošinimas, taip pat nužudymai.
Juos gali paskatinti virtinė veiksmų, užtraukiančių „gėdą“ visai šeimai: pradedant nesantuokiniais lytiniais santykiais bei nėštumu be vedybų ir baigiant moters kontaktu su vyru, kuris nėra jai giminaitis.
Tyrėjai tvirtina, kad jų apklausa yra vienas pirmųjų bandymų išsiaiškinti kultūrines pažiūras į nužudymus dėl garbės šiame regione.
Jie nustatė, kad nužudymų dėl garbės toleravimas „yra įsišaknijęs platesnėje pažiūrų sistemoje į patriarchalinę valdžią bei jos dominavimą ir merginų skaistumą bei santūrumą“.
Tai reiškia, kad bandant pakeisti tokias pažiūras, reikėtų griauti platesnę kultūrinę paramą patriarchaliniam dominavimui, teigiama išvadose.
Iš viso 33,4 proc. apklaustųjų „pritarė“ arba „ryžtingai pritarė“ situacijoms, vaizduojančioms nužudymus dėl garbės. Vaikinukai tokius nusikaltimus toleravo dvigubai dažniau: iš viso 46,1 proc. berniukų ir 22,1 proc. mergaičių pritarė mažiausiai dviem nužudymo dėl garbės situacijoms, pateiktoms klausimyne.
Nužudymams dėl garbės pritarė maždaug šeši iš dešimties paauglių, kilusių iš šeimų su žemiausiu išsilavinimo lygiu. Tuo tarpu šeimose, kur bent vienas jos narys turėjo aukštąjį išsilavinimą, tokius nužudymus rėmė tik kas penktas paauglys.
Tyrimas taip pat parodė, jog nužudymus dėl garbės labiau toleruoja paaugliai iš gausių šeimų negu turintys mažiau brolių ar seserų.
„Nors nustatėme, kad pagrindinė demografinė grupė, remianti nužudymus dėl garbės, yra berniukai iš tradicinių, neišsilavinusių šeimų, pastebėjome, kad yra ir išsilavinusių ir net nereligingų paauglių merginų, kurios nužudymus dėl garbės taip pat laiko morališkai pateisinamu dalyku. Tai rodo, kad šiai tradicijai būdinga visos visuomenės masto parama“, - sakė M. Eisneris.
„Bet kokie bandymai sumažinti paramos tokioms praktikoms mastą reikalautų platesnių visuomeninių pastangų, įskaitant nuoseklias žinutes prieš smurtą dėl garbės iš politinio bei religinio elito bei ryžtingus baudžiamosios teisingumo sistemos veiksmus“, - sakė jis.
Jordanijai būdinga sena nusikaltimų dėl garbės tradicija, pažymi tyrimo autoriai, nors pastaraisiais metais šalis ėmėsi žingsnių priimant griežtesnius įstatymus prieš tokią praktiką.
Iki pat 2001 metų Jordanijos Baudžiamajame kodekse buvo rašoma, kad vyras, kuris „pričiumpa savo žmoną ar vieną iš artimų giminaičių moterų svetimaujant su kitu vyru ir nužudo ar sužeidžia vieną iš jų ar juos abu, atleidžiamas nuo bet kokios baudžiamosios atsakomybės“.
Vėliau buvo priimtas naujas įstatymas, pagal kurį 2009 metais buvo įsteigtas specialus teismas, nagrinėjantis nusikaltimų dėl garbės bylas, teigė autoriai.
Tačiau jų tyrimas rodo, kad žmonių požiūris nebūtinai keičiasi su įstatymais, netgi tarp jaunosios kartos.