Atrodo, kad dauguma vokiečių ima susitaikyti su mintimi, kad A. Merkel politinė karjera eina į pabaigą. Neseniai paskelbtais apklausos duomenimis, 47 procentai vokiečių norėtų, kad kanclerė nebaigtų savo ketvirtosios kadencijos, ir tik 36 procentai teigia norintys, kad ji liktų savo poste iki galo.
Žinoma, daug kas priklausys nuo to, ar šį kartą ji sugebės suformuoti vyriausybę. Šis procesas gali užtrukti. Preliminarios derybos dėl naujos didžiosios koalicijos su Socialdemokratų partija turėtų prasidėti sausio 7 d., o pačios derybos greičiausiai neprasidės iki sausio pabaigos; tai reiškia, kad nauja vyriausybė gali būti nesuformuota iki pat Velykų.
Tačiau tai jokiu būdu nereiškia, kad būtent taip viskas ir susiklostys. Ankstesnės derybos dėl koalicijos, – kai buvo planuojama sukurti vadinamąją „Jamaikos koaliciją“ tarp A. Merkel vadovaujamos Krikščionių demokratų sąjungos (CDU), Bavarijos krikščionių socialinės sąjungos (CSU), Žaliųjų partijos ir Laisvųjų demokratų partijos (FDP), – baigėsi nesėkme lapkričio mėn., kai kitos derybų šalys apkaltino verslo interesams atstovaujančią FDP, esą ji, pakeitusi savo politikos tikslus, sužlugdė derybas.
Praėjusią savaitę FDP atsakė į tuos kaltinimus. Partijos vadovas Christianas Lindneris ir jo pavaduotojas Wolfgangas Kubickis pareiškė, kad, jei būtų surengti nauji rinkimai, partija negalėtų prisijungti prie koalicijos, kuriai vadovautų A. Merkel, ir suabejojo CDU perspektyvomis, jeigu partijai ir toliau vadovaus dabartinė jos vadovė.
„Žinoma, po 12 metų savo poste A. Merkel nėra pasirengusi iš esmės keisti savo vykdytos politikos, – teigė Ch. Lindneris leidiniui „Frankfurter Allgemeine Sonntagszeitung“. – Tačiau mes norime dalyvauti atsinaujinimo projekte.“
Jo žodžiams pritarė ir politikos veteranas W. Kubickis, kuris dėl „Jamaikos koalicijos“ derybų žlugimo apkaltino A. Merkel ir lyg tarp kita ko pridūrė: „Pati CDU turėtų nuspręsti, kaip išsikrapštyti iš tos apgalėtinų 30 procentų duobės.“ Taip W. Kubickis užsiminė, kad pastaruoju metu CDU populiarumo reitingas yra 33 procentų – maždaug tiek, kiek partija gavo per rugsėjo mėn. rinkimus, o tai buvo prasčiausias CDU rezultatas nuo pat pirmųjų pokario rinkimų 1949 m.
Gali būti, kad W. Kubickis yra teisus, kai kaltina kanclerę sužlugdžius derybas dėl koalicijos sudarymo. Jos valdymo stilius ir politinis ilgaamžiškumas yra pagrįsti ramios ir beveik pasyvios kompromisų paieškos procesu centristinėje koalicijoje, kuri Vokietijos parlamente turi pakankamai didelę daugumą. Jei tektų suformuoti mažumos vyriausybę – o tai yra vienintelis kitas variantas, išskyrus naujus rinkimus, – A. Merkel dėl naujų įstatymų būtų priversta siekti vis kitos parlamentinės grupės paramos.
Tačiau net jei visi, įskaitant galbūt slapčia ir pačią kanclerę, jaučia, kad A. Merkel geriausi laikai jau praeityje, niekas tiksliai nežino, kas galėtų ją pakeisti didžiausios ir svarbiausios Vokietijos politinės partijos vadovo poste.
W. Kubickis turėjo pasiūlymų ir dėl to, kas galėtų atstovauti naujajai krikščionių demokratų kartai. Pastaraisiais mėnesiais daug žiniasklaidos dėmesio sulaukė Finansų ministerijos valstybės sekretorius 37 metų Jensas Spahnas – atrodo, kad jis tikrai varžysis dėl CDU vadovo posto.
Taip pat verta paminėti naująjį Šlezvigo-Holšteino žemės ministrą pirmininką 44 metų Danielį Guntherį, kuris vadovauja vietinei „Jamaikos koalicijai“, turėjusiai tapti pavyzdžiu formuojant federalinę valdžią.
Šie du politikai iškėlė šį klausimą patys, šią vasarą duodami interviu, kuriame jie atvirai svarstė partijos ateities perspektyvas. „Matome, kad CDU atstovaujančios kanclerės vadovavimo laikotarpiu neįprastai formuojasi nauja karta žemių premjerų, kurie kartu su kitais jaunesniais vyriausybės nariais suteikia pagrindo manyti, kad po A. Merkel bus iš ko rinktis į partijos vadovus“, – sakė D. Guntheris.
Kita CDU kuluaruose kartais minima politikė – 55 metų Annegret Kramp-Karrenbauer, kuri šiemet užtikrino A. Merkel partijos pergalę mažoje Saro žemėje šalies vakaruose. Tačiau A. Kramp-Karrenbauer priklauso šios konservatyvios partijos kairiajam sparnui, todėl nebūtų pagrindo tikėtis atsinaujinimo, nes ji greičiausiai tęstų A. Merkel politiką.
Pati A. Merkel ilgai svarstė, ar vėl dalyvauti rinkimuose, ar vis dėlto kartu su vyru išeiti į pensiją. Galiausiai tapo akivaizdu, kad ginklų ji dar nesudėjo.