Arabų šalių ginkluotosios pajėgos: vyriausybės taškosi pinigais, tačiau tai nepadeda

Kai Arabų šalių priešlėktuvinės gynybos daliniai balandžio mėnesį padėjo Izraeliui apsiginti nuo Irano raketų ir dronų atakos, jie sulaukė gausių pagyrų. Vis dėlto Arabų šalys dažniausiai negali pasigirti savo ginkluotosiomis pajėgomis, o daugelio jų kariuomenių reputacija yra gana prasta. Arabų šalių kariai ne kartą patyrė gėdingą pralaimėjimą kariaudami su Izraeliu ir pasirodė besą niekam tikę 1991-ųjų Persijos įlankos kare: Egiptas dislokavo dvi šarvuotąsias divizijas, tačiau jos nesugebėjo susidoroti net su ribotu Irako pasipriešinimu.

Kitos Persijos įlankos šalys, tokios kaip Saudo Arabija, nusiuntė palyginti nedaug karių. Nepaisant svarios Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) karinės paramos, Saudo Arabijos intervencija į Jemeną, kai ten kilo pilietinis karas, buvo nesėkminga.

Problema yra ne pinigų ar ginkluotės trūkumas. Visų šešių Persijos įlankos arabų šalių bendradarbiavimo tarybos valstybių narių bei Egipto ir Jordanijos bendros išlaidos gynybai per metus sudaro truputį daugiau nei 120 mlrd. JAV dolerių (111,3 mlrd. eurų). Palyginimui – 30 NATO valstybių narių Europoje 2023 m. gynybai išleido 380 mlrd. JAV dolerių, arba 352,5 mlrd. eurų. Minėtosios šalys gali dislokuoti 944 tūkst. kareivių, 4 800 tankų ir 1 000 naikintuvų. Egiptas ir Jordanija yra vienos didžiausių Amerikos karinės pagalbos gavėjų (apie 1,7 mlrd. JAV dolerių, arba 1,57 mlrd. eurų, vertės parama per metus).