„Mums neįtikėtinai pasisekė. Be abejonės tai įspūdingiausia Romėnų gyvenvietės iškasena per 40, 50 metų“, – sakė archeologas Benjaminas Clement'as, vadovaujantis kasinėjimui Ronos upės krantuose, apie 30 kilometrų į pietus nuo Liono.
Vjeno miestas, žymus romėnišku teatro ir šventykla, buvo svarbus centras kelyje jungusiame šiaurinę Galiją su senovės Romos provincija Narbono Galija, pietų Prancūzijoje.
Gyvenvietė atkasta toje vietoje kur buvo ruošiamasi statyti butų kompleksus, beveik 7000 kvadratinių metrų teritorijoje. Tai neįprastai didelis radinys miesto teritorijoje; jį Prancūzijos kultūros ministerija pavadino „išskirtiniu radiniu“.
Gyvenvietėje yra namų pastatytų dar per pirmąjį amžių po Kristaus, ir tikima, kad joje žmonės gyveno apie 300 metų prieš ją apleisdami po virtinės gaisrų.
Gyventojams bėgant, dauguma jų paliktų daiktų išliko ten kur buvo padėti, dėl to vietovė primena „tikrą mažąją Pompėją Vjene“, sako B.Clement'as, turėdamas omeny Romėnų miestą valstybę, išsilaikiusią palaidotą po vulkaniniais pelenais.
Tarp beveik išlikusių statinių yra įspūdingas namas, pramintas Bakchanalijos namu dėl rastos grindų mozaikos, kurioje vaizduojamos Menadės (Vyno dievo sekėjos, dar žinomos kaip Dioniso palydovės arba bakchantės) ir linksmosios būtybės pusiau žmonės, pusiau ožiai, žinomi kaip satyrai.
Nors gaisras sunaikino ištaigingo pastato antrą aukštą, stogą ir balkoną, dalis sugriuvusio pastato išliko. Name buvo baliustrados, marmurinės grindys, didžiuliai sodai ir vandens tiekimo sistema.
Archeologai mano, kad namas priklausė turtingam pirkliui.
„Šitą namą atstatysime nuo apačios iki viršaus“, – sakė B.Clement'as.