Volodymyro Zelenskio patarėjo Oleksijaus Arestovičiaus teigimu, taip buvo nuspręsta pasielgti siekiant išvengti „visiško chaoso“.
Tokią priežastį jis įvardijo davęs interviu ISLND TV.
Anot O. Arestovičiaus, Ukraina gavo patikimų patvirtinimų, kad Rusija ruošiasi invazijai, dar gruodžio mėnesio pradžioje, tačiau apie konkrečią datą niekas nekalbėjo. Tada Ukraina pradėjo ruoštis gynybai: mobilizavo rezervistus, rengė pratybas, buvo derinami veiksmai su miestų ir miestelių valdžia.
Taip pat tuo metu vyriausybė nusprendė nepranešti ukrainiečiams, kad karas neišvengiamas, nes tokia informacija būtų sukėlusi masišką gyventojų išvykimą iš šalies.
O. Arestovičius pažymėjo, kad 8–12 mln. pabėgėlių būtų tiesiog užblokavę kelius automobiliais, ir Ukrainos kariuomenė nebūtų galėjusi pasiekti gynybos linijų. Tokia situacija būtų išėjusi į naudą agresoriui ir jo planui surengti žaibo karą, sakė O. Arestovičius.
„Tai labai palanki situacija Rusijos karinei vadovybei. Tokiu atveju tikriausiai iš karto būtume pralaimėję karą ir netekę Kairiojo kranto. Niekaip nebūtume susidoroję su tokia situacija, ir vienintelė išeitis – tankais traiškyti savus, juos šaudyti, kad pajėgos prasibrautų per tiltus. Taigi, kokį sprendimą reikėjo priimti? Ar nutylėti, ar palikti paralyžiuotą šalį likimo valiai ir greičiausiai netekti Kairiojo kranto“, – dėstė Ukrainos prezidento patarėjas.
Jis pridūrė, kad valdžiai teko nelengvas pasirinkimas, nes reikėjo rinktis iš blogo ir labai blogo variantų. Gerų variantų nebuvo.
Pasak O. Arestovičiaus, vadovaujantis visais valdžios analizuotais scenarijais, Ukraina karo „būtų nepatempusi“, jeigu ukrainiečiai būtų anksčiau sužinoję tiesą apie Rusijos invaziją.