Oficialiai Armėnų genocidą pripažįsta dvi dešimtys šalių, tarp jų ir Lietuva. Nors didžioji dalis istorikų sutinka, kad pakanka įrodymų, jog Osmanų imperijos pareigūnai vykdė sistemingas armėnų žudynes, ekspertai sako, kad viešai pripažinti Armėnijos genocidą vengiama dėl pasaulio nenoro pyktis su strategiškai svarbia Turkija.
Prieš porą savaičių popiežius masines armėnų žudynes pavadino pirmuoju XX-ojo amžiaus genocidu, o Europos Parlamentas paragino Turkiją pripažinti genocidą. Tuo metu Turkija tai griežtai sukritikavo. Didelę armėnų bendruomenę turinčios Jungtinės Valstijos taip pat pareiškė, kad, kalbėdamos apie armėnų žudynes, nevartos žodžio genocidas.
Pirmojo pasaulinio karo metais Osmanų imperijoje įvairiais skaičiavimas nužudyta pusantro milijono armėnų. Turkija tvirtina, kad iki 500 tūkstančių armėnų žuvo per pilietinius neramumus, kai armėnai sukilo prieš Osmanų valdžią.
Armėnijos prezidentas: niekas nepamiršta
Armėnijos prezidentas Seržas Sarkisianas penktadienį padėkojo pasaulio lyderiams, įskaitant Rusijos ir Prancūzijos vadovus – Vladimirą Putiną ir Francois Hollande'ą už dalyvavimą ceremonijoje, skirtoje paminėti Osmanų imperijoje vykusių armėnų žudynių, galėjusių nusinešti iki pusantro milijono žmonių gyvybių, pradžios 100-ąsias metines.
„Esu dėkingas visiems tiems, kurie yra čia tam, kad dar kartą patvirtintų savo įsipareigojimą žmogiškosioms vertybėms, pasakytų, kad niekas nepamiršta, kad po šimto metų mes prisimename“, – sakė S.Sarkisianas, o jo žodžius auditorija, kuroje dar buvo Kipro prezidentas Nikas Anastasiadis ir Serbijos vadovas Tomislavas Nikoličius, sutiko plodama atsistojus.
Daugiau negu 20 šalių, tarp jų Prancūzija ir Rusija, yra pripažinusios armėnų genocidą, kaip tuos įvykius siūlo vadinti daugelis istorikų.
Armėnija ir didžiulė pasaulio armėnų diaspora dešimtmečius kovojo, kad Osmanų pajėgų 1915–1917 metais vykdytos žudynės būtų pripažintos tikslingu genocidu.
Tačiau šiuolaikinė Turkija, susikūrusi ant subyrėjusios Osmanų imperijos pamato, iki šiol atsisako tai padaryti, o Ankaros ir Jerevano santykiai tebėra įšaldyti.
Ankara sako, kad argumentuodama, kad 300–500 tūkst. armėnų ir ne mažiau turkų žuvo per civilinius neramumus, kai osmanų armija kovojo su Rusijos imperijos pajėgomis ir jas palaikiusiais armėnais dėl rytinės Anatolijos kontrolės.
F. Hollande'as: lenkiuosi aukų atminčiai
Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'ą per ceremoniją Jerevane, skirtą paminėti Osmanų imperijoje vykusių armėnų žudynių 100-ąsias metines, pareiškė, kad jis lenkiasi aukų, kurios niekad nebus pamirštos, atminčiai.
„Aš lenkiuosi aukų atminčiai ir atėjau pasakyti savo draugams armėnams, kad mes niekada nepamiršime tragedijos, kurią patyrė jūsų tauta“, – sakė F. Hollande'as.
Prancūzija yra viena iš daugiau kaip 20 šalių, kurios yra pripažinusios armėnų genocidą, kaip tą tragediją siūlo vadinti daugelis istorikų.
F. Hollande'as tikisi „kitų žodžių“ iš Turkijos
F. Hollande'as penktadienį paragino Turkiją imti vartoti „kitus žodžius“, omenyje turėdamas Ankaros atsisakymą Osmanų imperijos vykdytas armėnų žudynes pripažinti genocidu.
„Turkijoje jau yra pasakyta svarbių žodžių, bet tebesitikima kitų žodžių, kad bendras sielvartas taptų bendra lemtimi“, – sakė F.Hollande'as per ceremoniją Jerevane, skirtą paminėti Osmanų imperijoje vykusių armėnų žudynių pradžios 100-ąsias metines.
V. Putinas: masinės žudynės negali būti pateisinamos
Prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį pareiškė, kad Rusija gedi armėnų genocido aukų ir kad masinės žudynės niekada negali būti pateisinamos.
„Nėra ir negali būti jokio pateisinimo masinėms žmonių žudynėms“, – sakė V.Putinas per ceremoniją Jerevane, skirtą paminėti Osmanų imperijoje vykusių armėnų žudynių, galėjusių nusinešti iki pusantro milijono žmonių gyvybių, pradžios 100-ąsias metines.
„Šiandiem mes gedime kartu su armėnų tauta“, – pridūrė jis.
Rusija yra viena iš daugiau kaip 20 šalių, kurios yra pripažinusios armėnų genocidą, kaip tą tragediją siūlo vadinti daugelis istorikų.
