Praėjusį mėnesį Armėnijos ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas sutiko su Baku reikalavimu grąžinti keturis pasienio kaimus, kurie priklausė Azerbaidžanui, kai šis buvo Sovietų Sąjungos dalis.
Praėjusią savaitę abi šalys dar kartą patvirtino, kad tęs sienos delimitaciją šioje teritorijoje, remdamosi sovietmečio žemėlapiais, ir šis sprendimas sukėlė netoliese esančių armėnų kaimų gyventojų protestus.
Antradienį abiejų šalių vidaus reikalų ministerijos paskelbė apie sienos delimitacijos darbų pradžią.
Azerbaidžanas pareiškė, kad ekspertų grupės atlieka „koordinačių tikslinimą, pagrįstą geodeziniu vietovės tyrimu“, o Armėnija atmetė galimybę, kad po delimitacijos Baku būtų perduotos „bet kokios suverenios Armėnijos teritorijos dalys“.
Po šio paskelbimo Armėnijoje kilo nauji mitingai. Dešimtys protestuotojų užblokavo svarbų Armėnijos ir Sakartvelo greitkelį keliose vietose, įskaitant šalia Sevano ežero ir Nojemberiano miesto netoli sienos su Azerbaidžanu, pranešė Armėnijos žiniasklaida.
Keturias apleistas gyvenvietes, kurias ketinama grąžinti Azerbaidžanui – Žemutinę Askiparą, Baghanis Airumą, Cheirimlį ir Gizilhadžilį – praėjusio amžiaus dešimtajame dešimtmetyje užėmė Armėnijos pajėgos ir privertė jų etninius azerbaidžaniečius gyventojus bėgti.
Azerbaidžanas: taikos susitarimas su Armėnija yra „arčiau nei bet kada anksčiau“
Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Alijevas antradienį pareiškė, kad taikos susitarimas su Armėnija yra arčiau nei bet kada anksčiau, o abiejų šalių komandos išvyko į pasienį pradėti demarkacijos darbų, tikintis užbaigti dešimtmečius trukusius teritorinius ginčus.
I. Alijevo optimizmas dėl galimo susitarimo tarp užkietėjusių priešininkių atsirado po to, kai buvo pasiekta didelė pažanga delimituojant sieną, nors šis procesas sukėlė protestus Armėnijoje, kuri vis dar jaučiasi nuskriausta po to, kai praėjusį rudenį Baku per žaibišką operaciją perėmė Kalnų Karabacho kontrolę.
„Esame arti kaip niekada anksčiau“, – antradienį sakė I. Alijevas, kalbėdamas apie sunkiai pasiekiamą taikos susitarimą.
„Dabar turime bendrą supratimą, kaip turėtų atrodyti taikos susitarimas. Mums reikia tik aptarti detales, – sakė jis per televizijos transliuotą susitikimą su politikos analitikais Baku. – Abiem pusėms reikia laiko... Abi pusės turi politinės valios tai padaryti.“
Armėnijos ministras pirmininkas N. Pašinianas praėjusį mėnesį sutiko su Baku reikalavimu grąžinti keturis pasienio kaimus, kurie priklausė Azerbaidžanui, kai abi šalys buvo Sovietų Sąjungos respublikos.
N. Pašinianas pabrėžė, kad būtina išspręsti ginčą dėl sienos, „kad būtų išvengta naujo karo“.
Šeštadienį jis sakė, kad nuo 1992 metų šioje teritorijoje dislokuoti Rusijos pasieniečiai bus pakeisti.
„Rusijos pasieniečiai pasitrauks iš šios teritorijos, o Armėnijos ir Azerbaidžano pasieniečiai bendradarbiaus saugodami valstybės sieną patys“, – sakė jis.
Jo teigimu, sienos nustatymas yra „reikšmingas pokytis“, kuris reikš, kad abi šalys „dabar turi sieną, o ne kontaktinę liniją, ir tai yra taikos ženklas“.