Pasak spaudos konferencijoje kalbėjusio Armėnijos vyriausybės vadovo Nikolo Pašiniano, Kalnų Karabachas yra tarp 86 tūkst. kvadratinių kilometrų teritorijos, kurią Armėnija pripažino Azerbaidžano dalimi.
Nepaisant to, N. Pašiniano teigimu, vis dar būtina aptarti Kalnų Karabache gyvenančių armėnų teises ir saugumą.
Armėnija ir Azerbaidžanas dėl Kalnų Karabacho vaidijasi jau kelis dešimtmečius. Dešimtajame dešimtmetyje armėnų apgyvendintas regionas po kruvino pilietinio karo atsiskyrė nuo Azerbaidžano.
2020 m. po atsinaujinusių kautynių Baku pagal paliaubų susitarimą atgavo dalies regiono kontrolę. Šio susitarimo laikymąsi prižiūri Rusijos taikdariai.
Nepaisant to, paliaubos yra trapios. Pastaruoju metu tarp abiejų pusių vėl būta mūšių. Šiame kontekste N. Pašinianas sukritikavo Rusijos vadovaujamą Kolektyvinio saugumo sutarties organizaciją (KSSO) – Armėnijos vyriausybės vadovas užsiminė, kad KSSO esą negeba apsaugoti Armėnijos.
N. Pašinianas nurodė dėl šios priežasties į Kalnų Karabachą pakvietęs Europos Sąjungos (ES) stebėjimo misiją.