Armėnija sutiko atiduoti jos nuo praėjusio amžiaus paskutiniojo dešimtmečio kontroliuotą teritoriją ir pradėjo naujos sienos nustatymo procesą, siekdama su Baku sudaryti sunkiai pasiekiamą taikos susitarimą bei išvengti dar vieno kruvino konflikto.
Po Sovietų Sąjungos griūties, šios dvi pietų Kaukazo šalys ilgą laiką konfliktavo dėl ginčijamos teritorijos ir visų pirma dėl Kalnų Karabacho.
„Šiandien čia atėjau, nes noriu palikti mūsų vaikams gražią šalį... Negalime toliau taip daryti, nuolat atidavinėti mūsų žemes“, – naujienų agentūrai AFP pasakė vienas iš protesto dalyvių 77-erių Edikas Nikochosianas.
Po prieš šešias dienas Armėnijos šiaurės rytuose esančiame Tavušo regione, kur vyriausybė sutiko atiduoti dalį teritorijos, įvykusių protestų demonstrantai pradėjo žygiuoti sostinės link.
Prie tūkstantinės minios, susirinkusios priešais vyriausybės rūmus Jerevano Respublikos aikštėje, prisijungė ir opozicinių partijų bei pabėgėliams iš Kalnų Karabacho atstovaujančių organizacijų nariai.
Azerbaidžanas Kalnų Karabachą užėmė pernai įvykdęs staigią karinę operaciją, po kurios iš regiono pabėgo beveik visi 100 000 jame gyvenusių vietinių armėnų.
Nuo to laiko ministras pirmininkas Nikolas Pašinjanas sutiko atiduoti keturis Tavušo regione esančius Azerbaidžano kaimus, kuriuos Armėnijos pajėgos užėmė praėjusio šimtmečio pabaigoje.
Jo teigimu, tai būtų pirmas žingsnis link taikos susitarimo su Baku ir Jerevanas jokios savo „suverenios“ teritorijos neperleis.
Tačiau toks nuolaidžiavimas pakurstė ne vieną savaitę trunkančius protestus, kurių dalyviai užblokavo pagrindinius kelius, stengdamiesi priversti N. Pašinjaną pakeisti savo kursą.
„Nikolas (Pašinjanas) pluša mainydamas mūsų žemes, uždirbdamas pinigus. Privalome kuo skubiau pašalinti jį iš šio posto“, – kalbėjo septyniasdešimtmetis protestuotojas Norikas Šahramanjanas.
„Už Arcachą kovojau iki pat galo, bet jo netekome“, – sakė 43-erių Tigranas Balasanjanas, Kalnų Karabachą, kurį tarptautinė bendruomenė yra pripažinusi Azerbaidžano dalimi, pavadindamas armėnų separatistų vardu.
„Nenoriu ir Armėnijos prarasti. Negalime leisti silpnai valdžiai išdalinti Armėnijos“, – pasakė jis.