Šią sumą Europos stabilumo mechanizmas (ESM) išmokėjo likus maždaug dviem savaitėms iki tada, kai oficialiai pasibaigs jau trečioji nuo 2010 metų finansinės pagalbos Graikijai programa – o ją planuojama užbaigti rugpjūčio 20-ąją.
„Paskutinė išmoka ir teigiamas galutinės peržiūros užbaigimas rodo, kad Graikija per trejus ESM programos metus nuėjo ilgą kelią, – pareiškė ESM vadovas Klausas Reglingas. – Graikijos žmonių pasiryžimas ir sunkus darbas jau atsiperka.“
Pasak K. Reglingo, į galutinį rinkinį reformų, kurias Graikija sutiko įgyvendinti mainais už paskutinę pagalbos išmoką, buvo „įtraukti svarbūs veiksmai mokesčių politikos, kovos su mokesčių vengimu, valstybės įplaukų reformų ir neveiksnių paskolų problemos sprendimo srityse“.
„Paskutinis svarbus žingsnis“
Už finansus atsakingas Europos Komisijos (EK) narys Pierre Moscovici tviteryje parašė, jog tai yra „paskutinis svarbus žingsnis siekiant rugpjūčio 20 dieną užbaigti ESM programą ir dar priartėti prie naujo [Graikijos istorijos] skyriaus, kuris netrukus atsivers“.
„Graikija dabar turi didelį rezervą, kuris jai padės sklandžiai sugrįžti prie rinkos finansavimo“, – pridūrė jis.
Didesnė išmokos dalis – iš viso 9,5 mlrd. eurų – bus panaudota Graikijos grynųjų pinigų rezervo padidinimui iki 24 mlrd. eurų. Šios sumos, pasak ESM, turėtų pakakti tenkinti Graikijos finansavimo poreikius 22 mėnesius po pagalbos programos pabaigos.
Likusi 5,5 mlrd. eurų išmokos dalis bus skirta skolos tvarkymui.
2010 metais Graikijos valstybės finansai tapo nevaldomi ir šaliai prireikė net trijų tarptautinės pagalbos programų – paskutinė buvo pradėta įgyvendinti 2015 metais. Be to, buvo kilusi grėsmė šalies narystei euro zonoje.
Mainais už pagalbą Atėnams teko sutikti su griežtomis kreditorių ir visų pirma Vokietijos nustatytomis sąlygomis, įskaitant griežto taupymo priemones ir reformas.
„ESM programos užbaigimas rugpjūčio 20-ąją bus svarbus įvykis šalies istorijoje. Dabar Graikija savo partneriams ir rinkoms turės įrodyti, kad ji neatsisakys anksčiau įgyvendintų reformų“, – pareiškė J. Reglingas.
Graikijos krizė buvo vienas didžiausių sukrėtimų Europos Sąjungos (ES) istorijoje, dėl kurio kilo abejonių dėl pokario Europos projekto gyvybingumo ir visame žemyne sustiprėjo euroskeptiškos nuotaikos, paskatinusios Didžiąją Britaniją per 2016 metais įvykusį referendumą nubalsuoti už pasitraukimą iš bloko.